Vaistiniai kiečiai
Peletrūnai, arba vaistiniai kiečiai, kartais vadinami žemaitišku prieskoniu, nes žemaičiai jį ypač mėgsta ir juo skanina savo nacionalinį patiekalą kastinį, deda jo į varškę, sriubas. Prieskoniams vartojami švieži ir džiovinti peletrūnų lapai. Jais tinka pagardinti salotas, varškės, avienos, kiaušinių gaminius, sriubas, padažus, aromatizuoti marinatus, konservuoti agurkus, pomidorus ir kitas daržoves, taip pat įvairius nealkoholinius gėrimus. Peletrūnai vartojami ir įvairiems negalavimams gydyti.
Mairūnas
Naminiai koldūnai neįsivaizduojami be vieno iš pagrindinių lietuviškų prieskonių – mairūnų. Jie tinka tikrai daug kur. Mairūnų dedama į mėsos ir žuvų sultinius, sriubas, padažus, tinka įvairiems maltos mėsos gaminiams paskaninti, daržovių, grybų, varškės patiekalams, aromatizuoja vėdarus, sūrius, dešras, žuvų gaminius, pudingus. Be prieskoninių savybių, mairūnai dar ir gydo.
Bazilikai
Jie galėtų užimti
garbingą vietą net gėlių darželyje, tačiau šių augalų paskirtis – gardinti maistą ir gydyti negalavimus. Šiame dekoratyviame augalėlyje yra daug eterinių aliejų, suteikiančių stiprų ir malonų aromatą, taip pat rauginių medžiagų, rutino, glikozidų. Bazilikų nuoviras tinka visiems su virškinimu susijusiems negalavimams šalinti: apetitui žadinti, virškinimui gerinti, virškinamojo trakto uždegimams malšinti.
Rozmarinai
Senovės graikai ir romėnai buvo įsitikinę, kad rozmarinai padeda išsaugoti visus gražiausius dalykus gyvenime, atneša laimę ir saugo nuo piktųjų dvasių. Kitaip ir negali būti, nes jie – meilės deivės Veneros mėgstamiausi augalai. Jos, deivės, atsiradusios iš jūros putos, garbei rozmarinas buvo vadinamas „jūros rasa".
Prieskoninių žolelių mišiniai
Pasigaminkime prieskoninių žolelių mišinių žiemai.
Sriuboms ir troškiniams gardinti
1. 2 dalys mairūnų, 2 dalys čiobrelių, 2 dalys petražolių, 1 dalis citrinų žievelių, i dalis bazilikų, 0,5 dalies pankolio.
2. 2 dalys krapų, 2 dalys petražolių (smulkiai supjaustyti lapai ir šaknys), i dalis mairūnų, i dalis dašių, 0,5 dalies kalendrų.
Vaistinis šalavijas
Hipokratas šalaviją vadino šventa žole. Ir ne be reikalo. Šalavijų užpilu galima skalauti burną esant burnos ertmės ar dantenų uždegimui, kvėpuoti šalavijų garais ar gerti šalavijų arbatas viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejais. Šalavijų lapai gerai pagelbėja ir drabužių spintoje, nes jų kvapo labai bijo kandys.
Levandos
Jomis aromatizuojama troškinta mėsa, žuvys, daržovės, net druska ir cukrus! Taip pat jų dedama į desertus, kepinius, netgi užšaldoma ledo kubeliuose.
Levandos pasižymi raminamuoju, spazmų atpalaiduojamuoju ir antiseptiniu poveikiu. Aromaterapijoje levandos pagelbsti nuo įtampos, migrenos, miego sutrikimų. Šiuo augalu atbaidysite kandis.
Žolelių actas
250 ml 9% maistinio acto, 2 lauro lapai, po šaukštelį smulkintų džiovintų čiobrelių ir bazilikų. Galima eksperimentuoti ir dėti šiek tiek mairūno, rozmarino ar čili pipirą.
Vaistinė medetka
Astrinių šeimos, medetkų genties augalas geltonais arba oranžiniais žiedynais. Savaime Lietuvoje neauga, auginamos darželiuose, gėlynuose, nors kartą pasodintos ar pasėtos, kitais metais pasisės pačios. Neretai sulaukėja ir auga šiukšlynuose, pakelėse, komposto krūvose.
Paprastoji kraujažolė
Astrinių šeimos daugiametis žolinis augalas. Lotyniškasis augalo pavadinimas siejamas su Trojos karo didvyriu Achilu, kuris esą pirmasis išbandė kraujažolių galią. Augalą patrynus tarp pirštų, jaučiamas specifi nis kvapas. Be paprastųjų kraujažolių, Lietuvoje savaime auga čiaudulinė kraujažolė ir krantinė kraujažolė, išvesta nemažai dekoratyvinių veislių.
