Kategorija: Gėrimai
Gydo paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris)
Spanguolės pasižymi kraują stabdančiomis, uždegimą slopinančiomis, skorbutą gydančiomis ir kitomis savybėmis. Jų sultys tinka ligoniu troškuliui malšinti, tonizuoja organizmą, didina darbingumą, gerina apetitą ir virškinimą, padeda sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant hipertonija, stimuliuoja kasos sekreciją. Iš šviežiu uogų gaminami ekstraktai – jie vartojami sergančiųjų apetitui žadinti, nuo hipo- ir avitaminozių, sustiprina antibiotikų veikimą ir švelnina jų vartojimo pasekmes; persisaldžius, nuovargiui sumažinti vartojami tonizuojamieji gėrimai. Sultimis gydomos pūlingos žaizdos sergant mastitais, iškilus votims, nudeginus odą. Continue reading „Gydo paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris)” →
Kavos pakaitalai
Natūralios kavos, kuri gaminama iš kavos medžio pupelių, nepatariama duoti vaikams ir širdies, skrandžio bei kai kuriomis kitomis ligomis sergantiems ligoniams. Bet tai nereiškia, kad šie žmonės turi visai negerti kavos. Natūralią kavą sėkmingai gali pakeisti atitinkamai paruošti įvairūs pakaitalai, turintys cukraus (cukriniai runkeliai, morkos, burokėliai), inulino (kiaulpienių, cikorijos šaknys), krakmolo (gilės, miežių, avižų, kviečių, kukurūzų grūdai), baltymų (soja) ir t. t. Continue reading „Kavos pakaitalai” →
Senovinis vaistažolių fermentavimo būdas
Vietoj įprastų arbatžolių galima vartoti atitinkamai paruoštus įvairių vaisių ir uoginių augalų, pavyzdžiui, žemuogių, juodųjų serbentų, obelų lapus, rožių arba jazminų žiedlapius. Vienos arba kelių rūšių švarių, kenkėjų nesužalotų, nuplautų lapelių prikemšama pilna molinė puodynė (red. pastaba – ar kitas karščiui atsparus indas). Viršus storai apklojamas rupių ruginių miltų tešla, ir puodynė statoma į karštą krosnį (red. pastaba – šiais laikais tenka naudoti orkaitę, svarbu nustatyti tinkamą temperatūrą procesui palaikyti), kad lapai sušustų. Po 10 – 12 valandų puodynė iš krosnies ištraukiama ir pastatoma, kad atšaltų. Tada tešla nulupama, o lapeliai paskirstomi skardoje, išdžiovinami ir laikomi sausai sandariai uždaromose dėžutėse. Continue reading „Senovinis vaistažolių fermentavimo būdas” →
Nevirtų braškių sirupas / kompotas
Šis receptas aktualus tiems, kas mėgsta braškių kompotus ar sirupus, bet neturi daug vietos trilitriniams stiklainiams laikyti.
Gamybai reikės:
1 kg braškių
1 kg cukraus
2 g citrinos rūgšties
200g vandens.
Braškės nuplaunamos, nuskinami žiedkočiai ir sudedamos į karščiui atsparų dubenį. Continue reading „Nevirtų braškių sirupas / kompotas” →
Gydančios trauktinės
Senoviniai trauktinių receptai.
Norint pagaminti „aptiekoriška” vadinamą degtinę, reikėjo turėti: pelynų ir puplaiškių po saują, imbiero ir ajero po nykštį, ąžuolo žievės pusę sprindžio, pusės apelsino luobą, levandos ar gailio lapų žiupsnį, karčiojo migdolo branduolių porą ar slyvos – keturis branduolius, šventagaršvės grūstų šaknų šaukštelį, stiklinę cukraus, penkiomis stiklinėmis degtinės užpildavo. Continue reading „Gydančios trauktinės” →
Arbatos teikiama nauda
„Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkština širdį, prabudina mintį, išvaro tingumą”, – sakė garsusis Vidurinės Azijos gydytojas Avicena (X-XI a.). Dar gerokai anksčiau už jį žmonės jau žinojo, kad arbata tonizuoja, malšina troškulį ir alkio jausmą, kad ji labai naudinga žmonėms, dirbantiems įtemptą, sunkų darbą. Continue reading „Arbatos teikiama nauda” →
Gerina virškinimą ir padeda mesti svorį
Vienas geriausių dalykų, ką galite padaryti savo kūnui, tai pradėti dieną stikline drungno vandens su citrina. Citrinose gausu vitamino C, B, kalcio, geležies, magnio, kalio, enzimų, antioksidantų ir ląstelienos.
Be to, kad suteikia organizmui gausybę sveikų maistinių elementų, šis gėrimas „užveda“ virškinimo sistemą, stiprina imunitetą, kovoja su uždegimais, palaiko skysčių balansą organizme bei suteikia jam energijos. Norėdami paversti šį rytinį įprotį dar sveikesniu, papildykite citrinos gėrimą ciberžole.
Continue reading „Gerina virškinimą ir padeda mesti svorį” →
Trūkažolė, kuri dar vadinama cikorija, laiką rodo ir kavą pavaduoja
Pakelėse, dirvonuose, patvoriuose, ant kalvelių ir pylimėlių mėlynai pražydo paprastoji trūkažolė, kuri lotyniškai vadinama cichorium intybus. Todėl trūkažolė dar vadinama cikorija. Iš jos šaknų daromas kavos pakaitalas – cikorija. Liaudis trūkažolei sugalvojo ir kitų pavadinimų. Šis augalas dar vadinamas kelio žibintu, žydrąja saulėgrąža, saulažole, laukine cikorija, vargšų nusidėjėlių gėle.
Continue reading „Trūkažolė, kuri dar vadinama cikorija, laiką rodo ir kavą pavaduoja” →
Mėtos
Lietuvoje auginamos kelių rūšių mėtos, bet visos jos pasižymi antibakterinėmis, antiseptinėmis ir virškinimo gerinamosiomis ypatybėmis. Liaudies medicinos atstovai mėtomis gydydavo peršalimo ligas, galvos skausmą, virškinimo sutrikimus. Mėtų arbata vartojama kaip švelnūs raminamieji, nuo pilvo pūtimo, šlapimo skyrimuisi skatinti.
Beržų sula gali virsti kunigaikščių šampanu
Panevėžietis Jonas Starkevičius jau dvidešimt pavasarių keliauja į mišką leisti sulos. Sveiką gyvenimo būdą propaguojantis vyriškis įsitikinęs, kad sula – naudingas gėrimas. Kaip ją taisyklingai leisti ir kuo ilgiau išlaikyti skanią? – domėjosi 2011-04-11 dienraščio "Lietuvos rytas" korespondentė Rasa STUNDŽIENĖ straipsnyje "Beržų sula gali virsti kunigaikščių šampanu "
Continue reading „Beržų sula gali virsti kunigaikščių šampanu” →