Vitaminai gali pagelbėti ne tik kovojant su hipovitaminozėmis, bet ir padėti išvengti sunkių ligų ar jų komplikacijų. Įvairių autorių duomenimis, toks yra ir visiems žinomas vitaminas C. Skaityti toliau „Vitaminas C kovoja su vėžiu, muša virusus” →

Populiarios kopūstų rūšys (gūžiniai, savojos, briuselio, žiediniai, brokoliai, kaliaropės) sodinamos daigais. Daigai sodinami 5-7 savaičių amžiaus, truputį giliau, negu augo daigyne. Dirva turi būti patręšta ir gerai drenuota. Vieta atvira, saulėta. Tiesa, persodintus daigus gerai būtų užpavėsinti (pavyzdžiui skiedromis) – kopūstai sunkiai pakelia persodinimą.

Kopūstai vieni iš nedaugelio kultūrų, nemėgstančių purios žemės šaknų zonoje. Prieš sodinant kopūstus dirvos nereikia perkasinėti. Kai mūsų močiutės sodino kopūstus su „kuoliuku”, jos žinojo ką daro. Skaityti toliau „Kopūstų auginimas” →

Paprikos labiau už pomidorus mėgsta šilumą. Jeigu mūsų salygomis sėjant tiesiai į lysvę pavyksta užauginti kai kurių determinantinių veislių pomidorus, tai papri­koms vasara per trumpa. Daigų sveikatai ir produktyvu­mui reikalinga tinkama temperatūra, apšvietimas, drė­gmė ir erdvė.

Paprikos gerai dygsta 20-29 laipsnių šilumoje, įdėli temperatūra – 27 laipsniai. Tolygų dirvos drėgnumą galima pasiekti iki sudygimo laikant daiginimo dėžutę skai­driame plastikiniame maišelyje. Kai sudygsta, dėžutę rei­kia pastatyti į šviesią (galima su papildomu apšvietimu) ir šiltą vietą. Maždaug po mėnesio nuo sudygimo sėjinu-kus reikia pikiuoti. Jei jie augs suspaustomis šaknimis, krūmai silpnai šakosis.

Paskutines dvi savaites prieš sodinimą daigus reikia pradėti grūdinti, šiltą ir ramią dieną išnešant dėžutes kelioms valandoms į lauką. Buvimo lauke laiką palaipsniui ilginti. Saulėtą dieną reikia saugoti daigus nuo nudegimų, po 14 valandos išnešant atgal į patalpą. Skaityti toliau „Paprikų auginimas” →

Šiame straipsnyje bulvėms teisėtai skiriama daug dėmesio, grubiai tariant: proporcingai jų užimamam plotui darže. Bulvės ne tik visiems reikalingos – jos be galo įdomios. Ką, pavyzdžiui, galima pasakyti apie kopūstų sėklas? O apie sėklines bulves labai daug įdomių ir svarbių dalykų!

Sėklos paruošimas. Bulvės dažniausiai dauginamos, vegetatyviai – gumbais. Tai taip įprasta, kad mes net ne pastebime, jog žodžiu „sėklos” vadiname visai ne sėklas. Skaityti toliau „Bulvės. Jų sodinimas, auginimas, laikymas žiemą.” →

Prieš gripą ir imunitetui stiprinti pataria Vincentas Sakas, nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
Kas rytą tik atsikėlus išskalaukite burną vandeniu ir išgerkite šaukštą ryžių acto (atkreipkite dėmesį: ryžių actas tik – 2%).
Būtent taip šešis tūkstantmečius elgiasi kinai ir todėl pusantro milijardo žmonių beveik neserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Nepatariu užgerti vandeniu, nes ryžių actas labai silpnas ir gerai padeda tiems, kas serga skrandžio opalige, skundžiasi skrandžio rūgštingumu, sunkumu, bėdomis virškinant. Ryžių actas ne sukelia rūgštingumą, o pagerina jo šarmines reakcijas. Skaityti toliau „Patarimai prieš gripą ir imunitetui stiprinti” →

(Patiekalų gaminimo receptai ir patarimai yra pateikiami straipsnio pabaigoje.)

Akivaizdžiai matomi skirtumai:

čia yra šparagai,                                                         o čia ankštinės pupelės

Šparagai auginami apkaupti žeme,                o pupelės auga virš žemės štai taip

Pupelių nebūna šparaginių, kaip nebūna apelsininių bulvių. Skaityti toliau „Gal jau šiais metais išmoksime skirti šparagus nuo pupelių” →

Sriuba nuo slogos – greitas efektas: Visą savaitę kasdien virkite sriubą nuo slogos. Riebaluose pakepinkite susmulkintą svogūną. Pridėkite smulkiai supjaustytos petražolės, saliero šaknies, vieną morką. Visa tai užpilkite 1 litru vandens ir 10 minučių virkite ant mažos ugnies. Tada pridėkite 1/2 šaukšto daržovių sultinio koncentrato, truputį čiobrelių ir skiltelę sutrinto česnako. Trumpai pavirkite, įberkite žiūpsnelį mairūno ir uždengę 10 minučių palaikykite. Karštą sriubą iš lėto srėbkite ir kvėpuokite jos garais. Sloga greitai baigiasi, greitai „sutirštėja”. Svarbiausia, tik nepamirškite sriubos išsivirti tuomet,  kai sloga tik prasideda, tuomet neįsisirgsite.  Jei vaikučiai nenori valgyti sriubos, tegu kvėpuoja jos garais. Patikrintas ir tikrai veiksmingas receptas. Būkite sveiki.

Himalajų druska – vienintelė druska Žemėje nesikaupianti organizme, o kartu su vandeniu, išplaunanti senąsias druskas ir šlakus. Ji reguliuoja kraujospūdį, ląstelių Ph ir vandens kiekį organizme. Ši druska turi daug kalio ir mažai natrio, todėl stiprina širdį, kaulus ir kvėpavimo sistemą.

Himalajų druska -vienintelė druska Žemėje nesikaupianti organizme, o kartu su vandeniu, išplaunanti senąsias druskas ir šlakus. Ji reguliuoja kraujospūdį, ląstelių ph ir vandens kiekį organizme. Ši druska turi daug kalio ir mažai natrio, todėl stiprina širdį, kaulus ir kvėpavimo sistemą. Ji valo skrandį, žarnyną, kepenis, tulžį, inkstus. Pamaitina kraują 84-iais aktyviaisiais biocheminiais elementais. Himalajų druskos užteštumas nesiekia 1% , kaip kitų stalo druskų net 80%. Dėl ypatingo šios druskos skonio ir sveikatinimo, ją naudoja geriausi Europos ir pasaulio restoranai ir sveiko maisto gamintojai. Kartą paragavęs Himalajų druskos, niekada nenorėsi kitos! Skaityti toliau „Himalajų druska” →

Mūsų laikais daugeliui degtinė ko gero asocijuojasi su alkoholizmu, asocialumu ir kitomis negerovėmis. Tačiau pats gėrimas, kuris dažniausiai laikomas išimtinai vyrišku, dar niekada nepakenkė tiems, kurie moka save kontroliuoti ir jaučia saiką.
„Duonos vynas” – taip anksčiau buvo vadinamas šis spiritinis gėrimas – yra ypač vertingas vaistas. Skaityti toliau „Degtinė” →