Paprikos labiau už pomidorus mėgsta šilumą. Jeigu mūsų salygomis sėjant tiesiai į lysvę pavyksta užauginti kai kurių determinantinių veislių pomidorus, tai paprikoms vasara per trumpa. Daigų sveikatai ir produktyvumui reikalinga tinkama temperatūra, apšvietimas, drėgmė ir erdvė.Paprikos gerai dygsta 20-29 laipsnių šilumoje, įdėli temperatūra – 27 laipsniai. Tolygų dirvos drėgnumą galima pasiekti iki sudygimo laikant daiginimo dėžutę skaidriame plastikiniame maišelyje. Kai sudygsta, dėžutę reikia pastatyti į šviesią (galima su papildomu apšvietimu) ir šiltą vietą. Maždaug po mėnesio nuo sudygimo sėjinu-kus reikia pikiuoti. Jei jie augs suspaustomis šaknimis, krūmai silpnai šakosis.
Paskutines dvi savaites prieš sodinimą daigus reikia pradėti grūdinti, šiltą ir ramią dieną išnešant dėžutes kelioms valandoms į lauką. Buvimo lauke laiką palaipsniui ilginti. Saulėtą dieną reikia saugoti daigus nuo nudegimų, po 14 valandos išnešant atgal į patalpą.
Tam, kad po persodinimo sodinukas turėtų daug lapų ir galingą šaknų sistemą, kurios dėka lengviau pakeltų personinimo stresą, reikia šalinti nuo daigų visus atsirandančius žiedpumpurius ir žiedus. Tai leis suformuoti pilnavertį sveiką augalą, kas atsipirks didesniu derliumi.
Žiedų ir net užuomazgų saugojimas ant daigų – vienas labiausiai tarp daržininkų paplitusių prietarų. Ir štai kas įdomu: paklauskite bet kokios moters, auginančios dukterį – paauglę, ar ji nori anūko ar anūkės. Ir kiekviena atsakys „Taip!”, bet turėdama omenyje, kad pirmiausiai dukra turi užaugti, fiziškai sustiprėti, įgyti kažkokią socialinę padėtį ir tai labai suprantama bei teisinga. Tai kodėl pomidorų ir paprikų sodinukams daroma išimtis? Kodėl jie paleidžiami į „suaugusiųjų” gyvenimą būdami nesuaugę, be tankių šaknų, ir dar sunkiu persodinimo periodu?
Netgi po persodinimo ir sustiprėjimo naudinga nuskint po 4 žiedus nuo pirmos žiedinių kekių poros. Tai specialus patarimas vietovėms, kuriose paprikoms per šalta. T.y. ir pas mus būna net paprikoms dideli karščiai, bet joms reikalingas ilgas šiltas periodas. O štai užuomazgų nuskabymas pagreitina paprikos vystymąsi taip, kad per trumpą vasarą galima gauti normalų derlių.
Nors paprika už pomidorą reiklesnė šilumai, ilgai trunkantis karštis neigiamai veikia jos derėjimą. T.y. per karštį krūmas auga, žydi, šakojasi ir tik tiek! Kaip ir pomidorams, paprikoms padeda gilesnis sodinimas, gasus šviesus mulčias ir rytinis laistymas šaltu vandeniu.
Kuo giliau pasodinta paprika, tuo galingesnės vystosi jos šaknys, nes žemėje esantis stiebas leidžia papildomas šaknis.
Jau praeitame amžiuje pastebėta, kad paprikų sodinimas „iki lapų” derlių padidina 20%. Kad būtų galima pasodinti giliau, galima nuskinti porą apatinių lapų. Gerai sodinti paprikas į duobutes su kompostu.
Paprikos labai nemėgsta tankumo. Pavyzdžiui, jeigu pasodinsime dvi paprikų lysves, vienoje 25 cm tarpais, o kitoje – 50 cm, bendras derlius antroje lysvėje bus 1,5 karto didesnis. Be to šioje lysvėje galima sukurti naudingas augalų bendrijas, ko niekaip neįmanoma pasiekti sodinant tankiai.
Žemę paprikų lysvei pavasarį galima pašildyti juoda plėvele. Uždengti lysvę įprastu mulčiu (norint apsaugoti dirvą nuo perkaitimo ir išdžiūvimo) reikia tik tada, kai ji įšyla.
Kai sodinukai prigis, pradės augti, ant jų atsiras pirmieji žiedai, žiedus taip pat pageidautina nuskinti. Augalai neliks skolingi, jie galės vietoje „tėviškų rūpesčių” energiją nukreipti papildomų šaknų ir šakelių auginimui, o ant papildomų šakelių augins papildomus vaisius. Jeigu ankstyvų užuomazgų ir žiedų nuskynimas jums atrodo nepatikimai, pabandykite su 3-5 krūmais.
Dar apie paprikų genėjimą. Man teko skaityti tokią patikrintą rekomendaciją: paprikoms, pasiekusioms 15 cm aukštį, reikia nupjauti viršūnę. Tada augalai būna storais stiebais, labai šakoti. Nupjaukite, kad ir gailėdami, porą augalų ir pažiūrėkite, kas iš to gausis. Pabandykite.
Ir vėl apie vaisių rinkimą. Neperlaikykite valgyti tinkamų paprikų ant šakelių, kuo daugiau nuskinsite šiandien, tuo daugiau užaugs rytoj (na, ne rytoj, tai poryt). Galima nelaukti kol raudona paprika paraus, geltona pagels, o violetinė patamsės, kai tik vaisius pasiekia veislei būdingą dydį ir sutvirtėja – jis potencialus kandidatas skynimui.
Viskas, kas pasakyta apie saldžiąsias paprikas, beveik pažodžiui tinka ir aitriesiems pipirams. Jie skiriasi tik(aišku, išskyrus skonį) kiek didesne ištverme ir nereiklumu. Pavyzdžiui per karščius nenumeta žiedų ir užuomazgų. Pasirūpinkite tuo, kad šios „seserys” neaugtų arti viena kitos ir nesusikryžmintų.
Parengta pagal B. A. Bubliko darbus
