Kategorija: Verta žinoti šeimininkėms
Dešimtmečius tobulintos konservavimo paslaptys
Skaityti toliau „Dešimtmečius tobulintos konservavimo paslaptys”
Stebuklinga medaus ir cinamono gydomoji galia
Ar žinojote, jog medus yra vienintelis produktas, kuris negenda ir turi visas savybes, reikalingas sveikam žmogaus organizmui? Medus taip pat turi gydomųjų galių ir efektyviai gydo ne tik peršalimą, bet ir daugelį kitų ligų. O ar žinojote, jog efektyvesnio gydymo rezultato pasieksite, jeigu medų derinsite su cinamonu, kuris pasižymi ne tik nuostabiai švelniu skoniu, bet turi ir antioksidantų bei kitų savybių. Medaus ir cinamono derinys gali padėti išgydyti įvairias širdies ligas, onkologinius susirgimus, efektyviai padeda kovoje su viršsvoriu, gydo artritą… Siūlome keletą receptų, kurie tikimės, pagerins Jūsų sveikatą ir užtikrins puikią savijautą.Skaityti toliau „Stebuklinga medaus ir cinamono gydomoji galia”
KAS SUGALVOJO SKILANDĮ
Lietuvos baltųjų veislės kiaulių šiandien retas valstietis augina, o tikrų lašinių (per 12-14 cm storio) gauti praktiškai neįmanoma, nes turgūs ir parduotuvės užverstos cheminiais augimo stimuliatoriais prifarširuotų daniškai-lenkiškų kiauliagyvių „mėsa“ ir plonais 2-3 pirštų storio „lašiniais“, kurių sumalti mėsos malimo mašinėle nebeįmanoma, nes jie ištęžta į taukus, o plėvės apsivelia apie peiliukus. Tai yra todėl, kad greituoju cheminiu smirdančiuoju būdu auginamų kiauliagyvių riebalai nespėja susiformuoti į tikrus lašinius, lieka pusskysčiais taukais.Dar ir dabar sūduviai, zanavykai ir kapsai moka pagaminti tikrą skilandį.Lietuvos baltųjų veislės kiaulę skilandžio paruošimui reikia ne skersti, o “padurti”, “nusmeigti” ir tai atlikti privalo ne bet kas, o tik specialistas skerdėjas (jų senais laikais būdavo reta, – vienas kitas apylinkėje, o jų paslaugos gerai apmokamos skerdiena), nes kiaulę paskersti reikia taip, kad ji nesikankintų, nepajustų savo galo, net nežviegtų…
Geri skerdikai nuo seniausių laikų, nuo viduramžių kiaulių, kaip šiandien elgiasi mėsos kombinatai, nekankindavo, netrankydavo elektra, nežvigdydavo, kaip daro neišmanėliai pjovikai, o apsvaigindavo specialiu kūju. Tai galime matyti viduramžių piešiniuose:Viduramžių piešiniuose matome, kaip kiaulės, prieš pjaunant, apsvaiginamos didžiuliu mediniu kūju
Kiaulę, o ne paršą “padurti” reikia lapkričio mėnesį (kai kas kiaulę durdavo ir prieš Kalėdas), atsižvelgiant į Mėnulio fazes. Geriausiai tinka priešpilnis arba pilnatis. Tuomet vėsdama mėsa ''pučiasi'', būna skani ir minkšta. O ne laiku paskerstos kiaulės mėsa susitraukia kaip naginė. Suprantama mėsa privalo būti atvėsinama.
Lietuvos baltųjų veislės kiaulė prieš pjaunant turi būti visą mėnesį maitinama tik ąžuolo gilėmis, negalima duoti bulvių ir miltų, nuo kurių kiaulė prisiaugina neskanių taukų ir patižusių lašinių.
Skilandžiui imti tik 2 dienas 0-4º C temperatūroje atvėsintą kumpinę mėsą ir kietuosius lašinius.Nuotraukoje kulyta – dirvinė čiužutė (lot. Thlaspi arvense)
Komposto paruošimas
Sodyboje ar sode per metus kaupiamos visos pūvančios organinės atliekos yra puikios natūralios trąšos. Dvi dėžės — tai visas komposto gavybos „mechanizmas“.
Kaip nesunkiai per metus kolektyvinio sodo sklype galima gauti 20-30 kibirų puikių natūralių trąšų? Skaityti toliau „Komposto paruošimas”
Imbierinis namelis
Jums reikės:
- 1 kg miltų;
- 400 g sviesto;
- 400 g cukraus;
- 2 šaukštų skysto medaus;
- 1 kiaušinio;
- 1 citrinos;
- 1 šaukštelio malto imbiero;
- 2 šaukštelių malto cinamono;
- 1 šaukštelio maltų gvazdikėlių;
- 2 šaukštų plaktos grietinėlės;
- 4 šaukštelių kepimo miltelių. Skaityti toliau „Imbierinis namelis”
Kiminai gėlininkystėje
Kiminai, arba baltosios durpinės samanos, kimininių šeimos augalų genties atstovai, – puikus pagalbininkas auginantiesiems kambarines gėles.
Šis sporinis pelkių augalas neturi šaknų. Gyva dalimi laikomas plonas minkštas neaukštas stiebas. Apatinė jo dalis nuolat apmiršta, o iš nunykusios dalies susidaro durpės. Jos taip pat naudojamos gėlininkystėje. Skaityti toliau „Kiminai gėlininkystėje”
Kompostas ir kompostavimas
Žodį „kompostas” būtų galima pakeisti paprastesnių – „puvenos”, jei ne pastarojo naudojimas pavadinti perpuvusį mėšlą. Kompostas – tai tos pačios puvenos, tik gaunamos skaidantis bet kokioms organinėms atliekoms. Dirvos mikroorganizmai ir kita dirvožemio gyvybė virškina negyvų augalų ir gyvūnų liekanas ir paverčia jas į dirvą panašia substancija – humusu, formuojančiu naudingą augalams augimo terpę. Skaityti toliau „Kompostas ir kompostavimas”
Braškių auginimas
Braškės nėra labai reiklus augalas, bet geriausiai auga ir dera humusingame priesmėlyje ir priemolyje. Dažnai braškes tenka auginti įvairios mechaninės sudėties dirvose. Labai svarbu, kad dirva būtų laidi drėgmei ir orui. Smėlingos dirvos dažniausiai yra pernelyg laidžios. Kad jos turėtų daugiau humuso, būtų rišlesnės ir mažiau laidžios, reikia labiau tręšti organinėmis trąšomis. Tuo tarpu molio ir sunkaus priemolio dirvos būna per daug supuolusios, nepraleidžia oro. Norint jose auginti braškes, taip pat vertėtų nepagailėti organinių trąšų, durpių. Be to, labai svarbu dirvas įdirbti tada, kai jos subrendusios, bet neperdžiūvusios. Negalima jų dirbti šlapių, nes sugadinama dirvos struktūra ir pridaroma daug grumstų. Skaityti toliau „Braškių auginimas”
Ridikėlių auginimas
Ridikėliai pačios ankstyviausios daržovės. Veislė Saxa subręsta praėjus 18 dienų nuo sudygimo. Esant tokiam ankstyvumui nėra prasmės juos auginti vienus. Laimei, ridikėliai geri kaimynai daugeliui daržovių. Tai ilgos dienos augalas. Todėl norint gauti šakniavaisius, o ne ūglius, ridikėlius reikia sėti netinkamu jiems laiku, t.y. ankstyvą pavasarį arba vasaros pabaigoje – rudens pradžioje.
Geriausias pirmos pavasarinės sėjos laikas – savaitė po galimos darbų darže pradžios. Ir po to vėl po 5-7 dienų, ir vėl… Ridikėlius suspėti pasėti 4-5 galima kartus ir taip ženkliai ištęsti jų derėjimo periodą. Vėliau galima sėti tik tas veisles, kurios neskuba žydėti. Skaityti toliau „Ridikėlių auginimas”
Agurkų auginimas
Agurkai labai šilumamėgiai. Maža to, kad nepakelia šalnų – keletas vėsių ir drėgnų dienų gali gerokai pristabdyti augalų augimą. Bet jeigu dirva turtinga, oras šiltas, o vieta erdvi, agurkai klesti. Jiems patinka netgi šviežias mėšlas, jeigu naudojamas protingais kiekiais.
Agurkų sodinimui rekomenduojamos įvairios schemos. Populiarus sodinimas viena eile lysvės centre, 10 cm tarpais. Tokiu būdu galima sėti ne visas sėklas iš karto. Pirmą kartą po vieną sėklą kas 40 cm, po 5-7 dienų – vėl po vieną sėklą tarp jau pasėtų, dar po 5-7 dienų – dar po sėklą tarp pasėtų ir galbūt jau sudygusių. Skaityti toliau „Agurkų auginimas”
