Naują šluotelę (iš natūralaus plaušo, ne plastikinė) pamirkykite 2-3 valandas karštame sūriame vandenyje. Ji tarnaus triskart ilgiau.

Saulėgrąžas galime vartoti ir ne skrudintas, o daigintas. Ir iš tokių daigų paruoškime skanų kremą. Daiginimui saulėgrąžas reikia atsargiai išgliaudyti (kad nepažeistume augalo užuomazgos).

Skaityti toliau „SAULĖGRĄŽŲ KREMAS” →

Jų sėklose yra net 24 proc. baltymų. Tiesa, ten mažoka vienos iš būtinųjų amino rūgščių — lizino, bet vis tiek saulėgrąžos yra tarp vertingiausių augalinių baltymų šaltinių.

Skaityti toliau „SAULĖGRĄŽOS” →

Jeigu jūsų kojos tinsta, pabandykite tris kartus (ne daugiau) kas antrą dieną pagerti balto ridiko sulčių. Ridiką sutarkuojame, išspaudžia­me, atskiedžiame dvigubu vandens kiekiu ir kelias minutes paverdame, įbėrę kelis krislelius druskos.

Jeigu turime savo žemės lopinėlį, pasistenkime jų įsiveisti. Maistui tinka tik tamsoje išaugę stori, sultingi, šviesūs ūgliai. Kad jie būtų ilgesni, pavasarį, balandžio mėnesį, augalą užberiame žemės kaupu (kokių 30 cm aukščio). Tereikia savaitės-kitos šiltesnių orų, ir šparagų ūgliai ima kilti į tą kau­burėlį. Kai jie pakyla iki viršaus ir bando išlįsti į dienos šviesą, žemes atsargiai nužeriame ir išaugusius ūglius nupjauname ar išlaužome.

Skaityti toliau „ŠPARAGAI” →

Svogūnai liaudies medicinoje rekomenduojami nuo didelio kraujospūdžio, sergant širdies ligomis (neleidžia susidaryti trombams).
Tiems, kurie negali valgyti žalių svogūnų, patariama vartoti troškintus — jie lengviau virškinami, o savo gerųjų gydomųjų savybių nepraranda.

Skaityti toliau „Svogūnų savybės” →

Senovės graikai šviežius tarkuotus moliūgus vartojo virškinimui gerinti, o ara­bų medikai jų sultimis gydė nuo nemigos. Pietų Amerikos indėnai tikėjo, jog mo­liūgai padeda išsaugoti jaunystę ir grožį. Moliūguose yra truputis baltymų, ga­na daug provitamino A, truputis B grupės vitaminų ir dar mažiau C. Taip pat yra įvairių mineralinių medžiagų.

Nors paprikos (ankštpipiriai) ir labai vertinga daržovė, jie nelabai tinka tiems, kurie kenčia nuo vadinamųjų "druskų" sąnariuose.

Iš paprikų vengrų mokslininkas Sent-Djodis pirmą kartą pasaulyje išga­vo vitamino C kristalus. Vitamino C paprikose yra nuo 100 iki 200 ir daugiau mg 100 gramų šios daržovės, be to, paprikose vit. C yra gana patvarus, todėl ir konservuo­tose, raugintose bei troškintose paprikose išlieka nemažai vitamino C.

Skaityti toliau „Paprikos (ankštpipiriai)” →

Šviežių kopūstų sultys — vienos ar sumaišytos su morkų, salierų, pomidorų sultimis labai tinka nusilpusiems, anemiškiems žmonėms. Kas labiau linkęs maistą kramtyti, gali valgyti kopūstų mišraines.