Vitaminas C kovoja su vėžiu, muša virusus
Vitaminai gali pagelbėti ne tik kovojant su hipovitaminozėmis, bet ir padėti išvengti sunkių ligų ar jų komplikacijų. Įvairių autorių duomenimis, toks yra ir visiems žinomas vitaminas C. Skaityti toliau „Vitaminas C kovoja su vėžiu, muša virusus”
Kopūstų auginimas
Populiarios kopūstų rūšys (gūžiniai, savojos, briuselio, žiediniai, brokoliai, kaliaropės) sodinamos daigais. Daigai sodinami 5-7 savaičių amžiaus, truputį giliau, negu augo daigyne. Dirva turi būti patręšta ir gerai drenuota. Vieta atvira, saulėta. Tiesa, persodintus daigus gerai būtų užpavėsinti (pavyzdžiui skiedromis) – kopūstai sunkiai pakelia persodinimą.
Kopūstai vieni iš nedaugelio kultūrų, nemėgstančių purios žemės šaknų zonoje. Prieš sodinant kopūstus dirvos nereikia perkasinėti. Kai mūsų močiutės sodino kopūstus su „kuoliuku”, jos žinojo ką daro. Skaityti toliau „Kopūstų auginimas”
Paprikų auginimas
Paprikos labiau už pomidorus mėgsta šilumą. Jeigu mūsų salygomis sėjant tiesiai į lysvę pavyksta užauginti kai kurių determinantinių veislių pomidorus, tai paprikoms vasara per trumpa. Daigų sveikatai ir produktyvumui reikalinga tinkama temperatūra, apšvietimas, drėgmė ir erdvė.Paprikos gerai dygsta 20-29 laipsnių šilumoje, įdėli temperatūra – 27 laipsniai. Tolygų dirvos drėgnumą galima pasiekti iki sudygimo laikant daiginimo dėžutę skaidriame plastikiniame maišelyje. Kai sudygsta, dėžutę reikia pastatyti į šviesią (galima su papildomu apšvietimu) ir šiltą vietą. Maždaug po mėnesio nuo sudygimo sėjinu-kus reikia pikiuoti. Jei jie augs suspaustomis šaknimis, krūmai silpnai šakosis.
Paskutines dvi savaites prieš sodinimą daigus reikia pradėti grūdinti, šiltą ir ramią dieną išnešant dėžutes kelioms valandoms į lauką. Buvimo lauke laiką palaipsniui ilginti. Saulėtą dieną reikia saugoti daigus nuo nudegimų, po 14 valandos išnešant atgal į patalpą. Skaityti toliau „Paprikų auginimas”
Pomidorų auginimas
Gerai pažįstami ir būtinai kiekvieno daržininko auginami pomidorai turi keletą ypatybių, kurių
paisymas leidžia gerokai padidinti derlių ir vaisių kokybę.
Pirmoji ypatybė. Pomidoro šaknų ir vegetatyvinė sistemos skirtingai reaguoja į aukštą temperatūrą. Pats krūmas pakankamai pakantus karščiui (žinoma, jeigu nenudžiūsta), o štai šaknis aukšta temperatūra alina: nuo 25 laipsnių labai sumažėja derėjimas, o nuo 30 ir visai nustoja derėti. Esant ilgesniam karštam periodui pradeda byrėti žiedynai ir užuomazgos. Jeigu „viršūnėlės” ir „šaknelės” apsikeistų reagavimu į karštį, tai situacija būtų tiesiog nevaldoma. O dabar, laimei, yra paprasta išeitis, pasiūlyta Kornelio universiteto mokslininkų: Skaityti toliau „Pomidorų auginimas”
Bulvės. Jų sodinimas, auginimas, laikymas žiemą.
Šiame straipsnyje bulvėms teisėtai skiriama daug dėmesio, grubiai tariant: proporcingai jų užimamam plotui darže. Bulvės ne tik visiems reikalingos – jos be galo įdomios. Ką, pavyzdžiui, galima pasakyti apie kopūstų sėklas? O apie sėklines bulves labai daug įdomių ir svarbių dalykų!
Sėklos paruošimas. Bulvės dažniausiai dauginamos, vegetatyviai – gumbais. Tai taip įprasta, kad mes net ne pastebime, jog žodžiu „sėklos” vadiname visai ne sėklas. Skaityti toliau „Bulvės. Jų sodinimas, auginimas, laikymas žiemą.”
Patarimai prieš gripą ir imunitetui stiprinti
Prieš gripą ir imunitetui stiprinti pataria Vincentas Sakas, nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
Kas rytą tik atsikėlus išskalaukite burną vandeniu ir išgerkite šaukštą ryžių acto (atkreipkite dėmesį: ryžių actas tik – 2%).
Būtent taip šešis tūkstantmečius elgiasi kinai ir todėl pusantro milijardo žmonių beveik neserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Nepatariu užgerti vandeniu, nes ryžių actas labai silpnas ir gerai padeda tiems, kas serga skrandžio opalige, skundžiasi skrandžio rūgštingumu, sunkumu, bėdomis virškinant. Ryžių actas ne sukelia rūgštingumą, o pagerina jo šarmines reakcijas. Skaityti toliau „Patarimai prieš gripą ir imunitetui stiprinti”
Šernienos patiekalai
Kad ir iš ko gavote šernieną, būtina pačiam paprašyti, kad veterinaras ištirtų ar galima šia mėsa maitintis.
ŠERNIENOS KOŠELIENA (ŠALTIENA)
Deja, kaimiško fasono medžiotojai iš vis nieko nemoka gaminti iš šernienos, net nuimti kai kam priklų šerno kuilio dvoką. Šernienos kepsniai, troškiniai, apkepai turi būti išmanančiai paruošti. Šerno mėsa turi būti minkšta, net tirpstanti burnoje, patrynus pirštais mėsa turi lengvai suirti. Jei mėsa kieta, sunkiai įkandama arba net įpjaunama, tokį šernienos „ruošėją“ iš virtuvės kuo greičiau reikia ginti į tvartą… Skaityti toliau „Šernienos patiekalai”
Kaip teisingai kepti skaniausius bulvinius blynus ir sklindžius
Patiekalų receptus rasite antrojoje straipsnio dalyje.Istoriniai šaltiniai rodo visai kitus dalykus: Kristupas Radvila (1585-1640) Kėdainiuose rūpinosi įkurdinti vokiečių kolonistus evangelikus liuteronus ir palankių mokesčių dėka skatino juos atvykti į miestą. 1629 m. vakarinėje Kėdainių dalyje plytėjusiuose dvaro laukuose apsigyveno vokiečiai evangelikai liuteronai, kurie dešimčiai metų buvo atleisti nuo mokesčių ir kurie čia gautuose daržuose pradėjo maistui auginti ne tik vietines, bet ir atsivežtas iš Vokietijos daržoves, tame tarpe ir bulves sau bei Radvilų virtuvei. Iš čia bulvės išplito po visus Lietuvos dvarus, o vėliau ir valstiečių laukus. Skaityti toliau „Kaip teisingai kepti skaniausius bulvinius blynus ir sklindžius”
Kuršiškas silkių sūdymo būdas
Kuršių zalclakei (virtam sūrymui) 1 litrą vandens užvirinti, suberti 5 pilnus su kaupu šaukštus druskos, 3 nubrauktus šaukštelius cukraus, 1 pilną su kaupu šaukštelį garstyčių miltelių, šaukštą garstyčių sėklų, įmesti 5 laurų lapus, 10 kvapiųjų pipirų, 5 gvazdikėlius ir pavirti 7 minutes. Sūrymą atvėsinti. Imti 1 kg silkių. Jei silkės užšaldytos, jas atlaidinti. Silkių neskusti, tik nuplauti, būtinai išlupti žiaunas, nes nuo jų silkės pasidarys karčiomis ir sudėti į pailgą talpą (su dangteliu), užpilti kambario temperatūros sūrymu. Uždengti dangtelį ir retsykiais pavartant žuvis laikyti 3-5 paras apatinėje šaldytuvo lentynoje. Skaityti toliau „Kuršiškas silkių sūdymo būdas” Autentiški bulvių patiekalų receptai
Lietuvos kulinarijos paveldas
Parengta pagal nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako darbus.
Autentiškų patiekalų receptus rasite straipsnio antrojoje dalyje.
Nors bulvės Lietuvoje buvo pradėtos auginti ir vartoti maistui tiktai 1630 metais, iki tol lietuviai mažiausiai kelis tūkstančius metų turėjo maitintis javų, ankštinių, daržovių, žuvies, žvėrienos, mėsos, laukinės ir naminės paukštienos, miško gėrybių, kruopų, miltų, kiaušinių valgiais ir dėl tokios maisto įvairovės ir daugumos, mažiau sirgdavo ir iš bado kažkodėl tai neišmirė.
Vincenta Zavadska 1845 metais Vilniuje išleistoje knygoje „Gospodyni Litewska czyli nauka utrzymywania porządnie domu i zaoparzenia go we przyprawy, zapasy kuchenne, apteczkowe i gospodarskie. Tudziež hodowania i utrazymywania bydla, ptastwa i innych žywiolow, wedlug sposobow wyprobowanszych i najdoswiadczenskych, a razem najtauszych i najprostszych“, įrodo, kad lietuvių virtuvė turi seną ir garbingą istoriją, ir kiekvienas lietuvis gali didžiuotis savo virtuve taip, kaip tai daro prancūzai, italai ir kitos Europos tautos. Skaityti toliau „Autentiški bulvių patiekalų receptai”
