Įtempiamos lubos
Lubos kurių nereikia lyginti ir dažyti, įrengiamos vos per vieną dieną.
Įtempiamos lubos – nauja, bet sparčiai populiarėjanti lubų apdailos medžiaga. Šios lubos montuojamos paprastai ir greitai beveik visose patalpose, nereikalauja ypatingos priežiūros. Jos gali būti įvairių dydžių, formų, spalvų, tekstūrų, blizgios ir matinės, vienspalvės ar spalvotos. Tokios lubos gali būti su fotospauda, tad ant jų galite perkelti norimą paveikslą. Dažnai renkamasi įtempiamąsias lubas, kadangi jos leidžia įgyvendinti įvairiausias interjero idėjas. Šios lubos gali būti lengvai derinamos su kitomis kabančiųjų lubų sistemomis, tokiomis kaip gipso kartono plokščių lubos. Iš šios medžiagos galite daryti įvairių formų kraštus, o per vidurį liks sumontuoti įtempiamas lubas. Toks sprendimas leis žaisti spalvomis, faktūromis, derinti skirtingus apšvietimo sprendimus. Įtempiamas lubas renkasi ir tie, kurie nenori šalinti lubų defektų, o tiesiog siekia juos paslėpti. Lubų nereikia lyginti ar kitaip tvarkyti – plėvelė paprasčiausiai užmaskuoja lubų trūkumus. Skaityti toliau „Įtempiamos lubos”
Stebuklas nukritęs iš medžio
Japonų mokslininkai dešimtmečiais tyrė žaliąją arbatą. Tokio dėmesio ši arbata susilaukė, nes vis atsirasdavo duomenų apie naudingą jos poveikį žmogaus savijautai. Dabar yra įrodyta, kad žaliojoje arbatoje gausu vertingų medžiagų. Moksininkams pavyko ištirti ir nustatyti net 550 cheminių elementų ar jų junginių, kurių dauguma tirpsta vandenyje. Skaityti toliau „Stebuklas nukritęs iš medžio”
Imbierinis namelis
Jums reikės:
- 1 kg miltų;
- 400 g sviesto;
- 400 g cukraus;
- 2 šaukštų skysto medaus;
- 1 kiaušinio;
- 1 citrinos;
- 1 šaukštelio malto imbiero;
- 2 šaukštelių malto cinamono;
- 1 šaukštelio maltų gvazdikėlių;
- 2 šaukštų plaktos grietinėlės;
- 4 šaukštelių kepimo miltelių. Skaityti toliau „Imbierinis namelis”
Kaip atpažinti metalus ir nustatyti jų rūšį
Spalvotieji metalai ir jų lydiniai turi jiems būdingą spalvą, pagal kurią ,apytikriai, galime spėti, koks tai bus metalas ar lydinys, nors tiksliai to nustatyti negalime. Dar sunkiau spėti kokį turime juodųjų metalų ruošinį. Jie , išskyrus kai kuriuos, pavyzdžiui, nerūdyjantis plienas, atrodo vienodai, tamsiai pilki. Skaityti toliau „Kaip atpažinti metalus ir nustatyti jų rūšį”
Kiminai gėlininkystėje
Kiminai, arba baltosios durpinės samanos, kimininių šeimos augalų genties atstovai, – puikus pagalbininkas auginantiesiems kambarines gėles.
Šis sporinis pelkių augalas neturi šaknų. Gyva dalimi laikomas plonas minkštas neaukštas stiebas. Apatinė jo dalis nuolat apmiršta, o iš nunykusios dalies susidaro durpės. Jos taip pat naudojamos gėlininkystėje. Skaityti toliau „Kiminai gėlininkystėje”
Kompostas ir kompostavimas
Žodį „kompostas” būtų galima pakeisti paprastesnių – „puvenos”, jei ne pastarojo naudojimas pavadinti perpuvusį mėšlą. Kompostas – tai tos pačios puvenos, tik gaunamos skaidantis bet kokioms organinėms atliekoms. Dirvos mikroorganizmai ir kita dirvožemio gyvybė virškina negyvų augalų ir gyvūnų liekanas ir paverčia jas į dirvą panašia substancija – humusu, formuojančiu naudingą augalams augimo terpę. Skaityti toliau „Kompostas ir kompostavimas”
Braškių auginimas
Braškės nėra labai reiklus augalas, bet geriausiai auga ir dera humusingame priesmėlyje ir priemolyje. Dažnai braškes tenka auginti įvairios mechaninės sudėties dirvose. Labai svarbu, kad dirva būtų laidi drėgmei ir orui. Smėlingos dirvos dažniausiai yra pernelyg laidžios. Kad jos turėtų daugiau humuso, būtų rišlesnės ir mažiau laidžios, reikia labiau tręšti organinėmis trąšomis. Tuo tarpu molio ir sunkaus priemolio dirvos būna per daug supuolusios, nepraleidžia oro. Norint jose auginti braškes, taip pat vertėtų nepagailėti organinių trąšų, durpių. Be to, labai svarbu dirvas įdirbti tada, kai jos subrendusios, bet neperdžiūvusios. Negalima jų dirbti šlapių, nes sugadinama dirvos struktūra ir pridaroma daug grumstų. Skaityti toliau „Braškių auginimas”
VALGOME, REGIMAI LIEKNĖJAME IR VISŲ NUOSTABAI JAUNĖJAME
VINCENTO SAKO DIETA SU „ALVEO“
Pasiruošimas. Nusipirkite svarstykles ir būtinai visu ūgiu nusifotografuokite, – bus ką palyginti, pasidžiaugti pokyčiais ir kitiems parodyti, pasigirti…
Nusiteikite negerti kavos, alaus, vyno, nevartoti cukraus, konditerijos gaminių, saldumynų, šokolado. Skaityti toliau „VALGOME, REGIMAI LIEKNĖJAME IR VISŲ NUOSTABAI JAUNĖJAME”
Ridikėlių auginimas
Ridikėliai pačios ankstyviausios daržovės. Veislė Saxa subręsta praėjus 18 dienų nuo sudygimo. Esant tokiam ankstyvumui nėra prasmės juos auginti vienus. Laimei, ridikėliai geri kaimynai daugeliui daržovių. Tai ilgos dienos augalas. Todėl norint gauti šakniavaisius, o ne ūglius, ridikėlius reikia sėti netinkamu jiems laiku, t.y. ankstyvą pavasarį arba vasaros pabaigoje – rudens pradžioje.
Geriausias pirmos pavasarinės sėjos laikas – savaitė po galimos darbų darže pradžios. Ir po to vėl po 5-7 dienų, ir vėl… Ridikėlius suspėti pasėti 4-5 galima kartus ir taip ženkliai ištęsti jų derėjimo periodą. Vėliau galima sėti tik tas veisles, kurios neskuba žydėti. Skaityti toliau „Ridikėlių auginimas”
Agurkų auginimas
Agurkai labai šilumamėgiai. Maža to, kad nepakelia šalnų – keletas vėsių ir drėgnų dienų gali gerokai pristabdyti augalų augimą. Bet jeigu dirva turtinga, oras šiltas, o vieta erdvi, agurkai klesti. Jiems patinka netgi šviežias mėšlas, jeigu naudojamas protingais kiekiais.
Agurkų sodinimui rekomenduojamos įvairios schemos. Populiarus sodinimas viena eile lysvės centre, 10 cm tarpais. Tokiu būdu galima sėti ne visas sėklas iš karto. Pirmą kartą po vieną sėklą kas 40 cm, po 5-7 dienų – vėl po vieną sėklą tarp jau pasėtų, dar po 5-7 dienų – dar po sėklą tarp pasėtų ir galbūt jau sudygusių. Skaityti toliau „Agurkų auginimas”
