Mūsų protėviai šermukšnio medį laikė nepaprastu, su juo siejo daug prietarų. Daugelyje šalių šermukšnis laikomas šeimos laimės ir darnos simboliu. Nuo senų laikų šermukšniai buvo naudojami ir liaudies medicinoje.

Skaityti toliau „Šermukšniai liaudies medicinoje” →

Aronijos uogos, tai tikras vitaminų ir mineralų, kurie puikiai išlieka ir šias uogas įvairiais būdais konservuojant, lobynas. Iš aronijų gamindami kompotus ir uogienes, jūs visiems metams aprūpinsite savo šeimą natūraliais vitaminais iš gamtos.

Skaityti toliau „Aronijos ir patiekalai iš jų” →

Pa­ke­lė­se, dir­vo­nuo­se, pa­tvo­riuo­se, ant kal­ve­lių ir py­li­mė­lių mė­ly­nai pra­žy­do pa­pras­to­ji trū­ka­žo­lė, ku­ri lo­ty­niš­kai va­di­na­ma ci­cho­rium in­ty­bus. To­dėl trū­ka­žo­lė dar va­di­na­ma ci­ko­ri­ja. Iš jos šak­nų da­ro­mas ka­vos pa­kai­ta­las – ci­ko­ri­ja. Liau­dis trū­ka­žo­lei su­gal­vo­jo ir ki­tų pa­va­di­ni­mų. Šis au­ga­las dar va­di­na­mas ke­lio ži­bin­tu, žyd­rą­ja sau­lėg­rą­ža, sau­la­žo­le, lau­ki­ne ci­ko­ri­ja, varg­šų nu­si­dė­jė­lių gė­le.

Skaityti toliau „Trūkažolė, kuri dar vadinama cikorija, laiką rodo ir kavą pavaduoja” →

Astrinių šeimos, kiečių genties augalas. Gentį sudaro apie 250 rūšių. Lietuvoje auga 11 rūšių, dažniausiai – paprastieji kiečiai ir kartieji kiečiai, vienas nuo kito jie skiriasi lapų spalva. Karčiojo kiečio visa antžeminė dalis apaugusi sidabriniais plaukeliais, todėl augalas atrodo šviesiai pilkas.

Skaityti toliau „Kartusis kietis (pelynas)” →

Lietuvoje auginamos kelių rūšių mėtos, bet visos jos pasižymi antibakterinėmis, antiseptinėmis ir virškinimo gerinamosiomis ypatybėmis. Liaudies medicinos atstovai mėtomis gydydavo peršalimo ligas, galvos skausmą, virškinimo sutrikimus. Mėtų arbata vartojama kaip švelnūs ra­minamieji, nuo pilvo pūtimo, šlapimo skyrimuisi skatinti.

Skaityti toliau „Mėtos” →

Peletrūnai, arba vaistiniai kiečiai, kartais vadinami že­maitišku prieskoniu, nes že­maičiai jį ypač mėgsta ir juo skanina savo nacionalinį pa­tiekalą kastinį, deda jo į varškę, sriubas. Prieskoniams vartoja­mi švieži ir džiovinti peletrūnų lapai. Jais tinka pagardinti sa­lotas, varškės, avienos, kiauši­nių gaminius, sriubas, padažus, aromatizuoti marinatus, kon­servuoti agurkus, pomidorus ir kitas daržoves, taip pat įvairius nealkoholinius gėrimus. Pele­trūnai vartojami ir įvairiems negalavimams gydyti.

Skaityti toliau „Vaistiniai kiečiai” →

Naminiai koldūnai neįsi­vaizduojami be vieno iš pa­grindinių lietuviškų priesko­nių – mairūnų. Jie tinka tikrai daug kur. Mairūnų dedama į mėsos ir žuvų sultinius, sriu­bas, padažus, tinka įvairiems maltos mėsos gaminiams pa­skaninti, daržovių, grybų, varš­kės patiekalams, aromatizuoja vėdarus, sūrius, dešras, žuvų gaminius, pudingus. Be pries­koninių savybių, mairūnai dar ir gydo.

Skaityti toliau „Mairūnas” →

Jie galėtų užimti garbingą vietą net gėlių darželyje, tačiau šių augalų paskirtis – gardinti maistą ir gydyti negalavimus. Šiame dekoratyviame auga­lėlyje yra daug eterinių aliejų, suteikiančių stiprų ir malonų aromatą, taip pat rauginių me­džiagų, rutino, glikozidų. Ba­zilikų nuoviras tinka visiems su virškinimu susijusiems negalavimams šalinti: apetitui žadinti, virškinimui gerinti, virškinamojo trakto uždegi­mams malšinti.

Skaityti toliau „Bazilikai” →

Senovės graikai ir romėnai buvo įsitikinę, kad rozmarinai padeda išsaugoti visus gražiau­sius dalykus gyvenime, atneša laimę ir saugo nuo piktųjų dvasių. Kitaip ir negali būti, nes jie – meilės deivės Veneros mėgstamiausi augalai. Jos, dei­vės, atsiradusios iš jūros putos, garbei rozmarinas buvo vadi­namas „jūros rasa".

Skaityti toliau „Rozmarinai” →

Pasigaminkime prieskoninių žolelių mišinių žiemai.

Sriuboms ir troškiniams gardinti

1.  2 dalys mairūnų, 2 dalys čiobrelių, 2 dalys petražolių, 1 dalis citrinų žievelių, i dalis bazilikų, 0,5 dalies pankolio.

2.  2 dalys krapų, 2 dalys petražolių (smulkiai supjaustyti lapai ir šaknys), i dalis mairūnų, i dalis dašių, 0,5 dalies kalendrų.

Skaityti toliau „Prieskoninių žolelių mišiniai” →