Pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį į savo avalynę: ji turi būti kaip įmanoma patogesnė, pagaminta iš natūralios odos – ji laidi orui, todėl oda gali kvėpuoti.

Liaudies medicina rekomenduoja daryti voneles, aptrynimus, kompresus, miltelius. Pateikiame keletą receptų.

Vakare, prieš einant miegoti, patartina daryti kojų voneles. Šiltame vandenyje ištirpinkite saują druskos ir įberkite saują pušies spyglių. Mirkykite kojas 20 minučių, tada sausai nušluostykite ir atsigulkite. (Vietoje pušies spyglių galima naudoti jų nuovirą.)

Skaityti toliau „Jei prakaituoja kojos” →

Gripo profilaktikai: smulkiai sutarkuokite 1 kg morkų ir 1 kg obuolių, smulkiai supjaustykite  500 g džiovintų abrikosų. Visus ingredientus sumaišykite su 300 g razinų ir 2 maltomis citrinomis. Į šį vitaminų mišinį dėkite 5 šaukštus medaus ir geri išmaišykite. Laikykite šaldytuve ir gripo epidemijos metu vartokite po 1-2 šaukštus 3 kartus per dieną.

Jei kamuoja bronchitas: smulkiai supjaustykite arba smulkintuvu (blenderiu) susmulkinkite 5 svogūnus. Gautą masę sumaišykite su 7 šaukštais medaus. Į šią tyrę įdėkite mėsmale sumaltą citriną. Dar kartą viską gerai išmaišykite ir sudėkite į stiklinį, sandariai uždaromą indą. Laikykite šaldytuve ir vartokite po 2-3 šaukštelius 3-4 kartus per dieną. Gydimo trukmė 10-14 dienų.

Skaityti toliau „Gydančioji citrinų galia” →

Vienas geriausių dalykų, ką galite padaryti savo kūnui, tai pradėti dieną stikline drungno vandens su citrina. Citrinose gausu vitamino C, B, kalcio, geležies, magnio, kalio, enzimų, antioksidantų ir ląstelienos.

Be to, kad suteikia organizmui gausybę sveikų maistinių elementų, šis gėrimas „užveda“ virškinimo sistemą, stiprina imunitetą, kovoja su uždegimais, palaiko skysčių balansą organizme bei suteikia jam energijos. Norėdami paversti šį rytinį įprotį dar sveikesniu, papildykite citrinos gėrimą ciberžole.

Skaityti toliau „Gerina virškinimą ir padeda mesti svorį” →

Šermukšnių uogos – tikras vitaminų šaltinis. O vitaminų mums reikia kiekvieną dieną. Nelaukite šalnų, galite prisiskinti prisirpusių šermukšnių jau dabar. Kaip patogiausia paruošti šermukšnių uogas žiemai? Jų sutis galima sušaldyti į ledo kubelius ir vartoti po vieną atšildytą kubelį kiekvieną dieną. Tai bus natūralių vitaminų šaltinis visai žiemai.

Skaityti toliau „Šermukšnių kubeliai” →

Iš paežerių ar miškų parsinešame ne tik gerų įspūdžių, pintines grybų, uogų, bet ir erkių. Kaip jas ištraukti, girdėjome šimtus kartų, tačiau vos tik kokia įsisiurbia, viską užmirštame ir puolame į paniką. Kaip elgtis pavojaus sveikatai akivaizdoje, primena Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė.

Skaityti toliau „Jei įkando erkė – nepanikuokite!” →

Mūsų protėviai šermukšnio medį laikė nepaprastu, su juo siejo daug prietarų. Daugelyje šalių šermukšnis laikomas šeimos laimės ir darnos simboliu. Nuo senų laikų šermukšniai buvo naudojami ir liaudies medicinoje.

Skaityti toliau „Šermukšniai liaudies medicinoje” →

Aronijos uogos, tai tikras vitaminų ir mineralų, kurie puikiai išlieka ir šias uogas įvairiais būdais konservuojant, lobynas. Iš aronijų gamindami kompotus ir uogienes, jūs visiems metams aprūpinsite savo šeimą natūraliais vitaminais iš gamtos.

Skaityti toliau „Aronijos ir patiekalai iš jų” →

Pa­ke­lė­se, dir­vo­nuo­se, pa­tvo­riuo­se, ant kal­ve­lių ir py­li­mė­lių mė­ly­nai pra­žy­do pa­pras­to­ji trū­ka­žo­lė, ku­ri lo­ty­niš­kai va­di­na­ma ci­cho­rium in­ty­bus. To­dėl trū­ka­žo­lė dar va­di­na­ma ci­ko­ri­ja. Iš jos šak­nų da­ro­mas ka­vos pa­kai­ta­las – ci­ko­ri­ja. Liau­dis trū­ka­žo­lei su­gal­vo­jo ir ki­tų pa­va­di­ni­mų. Šis au­ga­las dar va­di­na­mas ke­lio ži­bin­tu, žyd­rą­ja sau­lėg­rą­ža, sau­la­žo­le, lau­ki­ne ci­ko­ri­ja, varg­šų nu­si­dė­jė­lių gė­le.

Skaityti toliau „Trūkažolė, kuri dar vadinama cikorija, laiką rodo ir kavą pavaduoja” →

Astrinių šeimos, kiečių genties augalas. Gentį sudaro apie 250 rūšių. Lietuvoje auga 11 rūšių, dažniausiai – paprastieji kiečiai ir kartieji kiečiai, vienas nuo kito jie skiriasi lapų spalva. Karčiojo kiečio visa antžeminė dalis apaugusi sidabriniais plaukeliais, todėl augalas atrodo šviesiai pilkas.

Skaityti toliau „Kartusis kietis (pelynas)” →

Lietuvoje auginamos kelių rūšių mėtos, bet visos jos pasižymi antibakterinėmis, antiseptinėmis ir virškinimo gerinamosiomis ypatybėmis. Liaudies medicinos atstovai mėtomis gydydavo peršalimo ligas, galvos skausmą, virškinimo sutrikimus. Mėtų arbata vartojama kaip švelnūs ra­minamieji, nuo pilvo pūtimo, šlapimo skyrimuisi skatinti.

Skaityti toliau „Mėtos” →