Balinio ajero šaknis (Acorus calamus)
Liaudies medicinoje ajeras svarbus vaistas gydant vandenige. vaikų rachitą ir išgąstį. Vartojamas nuo kosulio, sutrikus virškinimui, tulžies ir inkstų ligoms gydyti. Šaknis kramtydavo užkimus, balso stygoms sustiprinti. Ajero sultys vartojamos regėjimui, atminčiai gerinti, taip pat norint mesti rūkyti (kyla noras vemti). Ajero šaknų nuoviru plaunamos pūlingos žaizdos, opos. Labai tinka aromatingoms vonioms, po kurių atsigauna organizmas, pagerėja miegas. Skaityti toliau „Balinio ajero šaknis (Acorus calamus)”
Medus su ciberžole, cinamonu ir juodaisiais pipirais
Imunitetą stiprinanti bei padedanti saugotis nuo virusų profilaktinė
priemonė, kurią rekomenduojama vartoti šaltuoju metų laiku.
Ingredientai:
100 g medaus,
1 valg. šaukštas ciberžolės,
0,5 arbatinio šaukštelio maltų juodųjų pipirų,
0,5 arbatinio šaukštelio malto Ceilono cinamono. Skaityti toliau „Medus su ciberžole, cinamonu ir juodaisiais pipirais”
Naminiai sūdyti lašiniai
Nusiperkame reikalingą kiekį mums patinkančių lašinių, kuriuos norėsime sūdyti. Geriausia pirkti iš ūkininko, bet tinka ir iš prekybos centro. Svarbiausia, kad lašiniai būtų švieži, nešaldyti, o tik atvėsinti. Literatūroje rašoma, kad sūdomų lašinių nereikia nuplauti, bet jei labai norisi, dėl šventos ramybės nuplovus iš prekybos centro pirktus lašinius, nieko blogo jiems nenutiks. Svarbu prieš sūdant juos nusausinti. Skaityti toliau „Naminiai sūdyti lašiniai”
Viskas apie avokadus
Kai kas iš mūsų neįsivaizduotų savo raciono be avokadų, tačiau kiek žinome apie šiuos vaisius? Pastarieji kartais dar vadinami avokadų arba aligatorių kriaušėmis. Akivaizdu, kad šie pavadinimai kilę dėl vaisiaus formos ir spalvos asociacijų. Skaityti toliau „Viskas apie avokadus”
Gydo paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris)
Spanguolės pasižymi kraują stabdančiomis, uždegimą slopinančiomis, skorbutą gydančiomis ir kitomis savybėmis. Jų sultys tinka ligoniu troškuliui malšinti, tonizuoja organizmą, didina darbingumą, gerina apetitą ir virškinimą, padeda sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant hipertonija, stimuliuoja kasos sekreciją. Iš šviežiu uogų gaminami ekstraktai – jie vartojami sergančiųjų apetitui žadinti, nuo hipo- ir avitaminozių, sustiprina antibiotikų veikimą ir švelnina jų vartojimo pasekmes; persisaldžius, nuovargiui sumažinti vartojami tonizuojamieji gėrimai. Sultimis gydomos pūlingos žaizdos sergant mastitais, iškilus votims, nudeginus odą. Skaityti toliau „Gydo paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris)”
Geltonžiedis barkūnas (Meluotus offlcinalis’)
Vaistams vartojama žolė, kuri yra malonaus kvapo, nes joje yra kvapaus kumarino, eterinio aliejaus, organinių rūgščių ir kt.
Jo preparatai vartojami raminamiesiems kompresams gaminti. Jie slopina centrinę nervų sistemą, veikia narkotizuoančiai. Žolės nuoviru gydomos votys, furunkulai, sumušimai, ausų uždegimas. Sudžiovintos žiedų ir lapų arbata vartojama nuo migrenos. Skaityti toliau „Geltonžiedis barkūnas (Meluotus offlcinalis’)”
Rūkytos, tinkamos ilgai laikyti dešros
LIETUVIŠKA RŪKYTA DEŠRA
Lietuviška dešra daroma vien iš kiaulienos. Jautienos dedama tais atvejais, kai mėsa yra jaunos kiaulės ir turi blyškiai raudoną spalvą arba kai norima daugiau dešrų pasigaminti. Jautiena yra kietesnė, raumenų skaidulos tampresnės. Pagamintos su jautiena dešros yra rišlesnės, greičiau sukietėja, turi ryškiai raudoną spalvą, lygesnį pjūvį, skanesnės.
Darant dešras vien iš kiaulienos, rišlumui padidinti dalis kietesnės, sausesnės mėsos smulkiau sumalama, panašiai kaip jautiena. Jei mėsa yra suaugusios kiaulės, dešros išeina visai geros. Reikia tiktai, jei mėsa peraugusi riebalais, išrankioti dali minkštų, tarp raumenų esančių riebalų, o vietoj jų pridėti kietų, gerų lašinių. To nepadarius, dešros gali būti per minkštos ir daug sunkiau išvengti kitų nesklandumų. Skaityti toliau „Rūkytos, tinkamos ilgai laikyti dešros”
Kaip išvalyti slaimo (išmaniojo plastilino, šlykštuko) dėmes iš drabužių
Išmanusis plastilinas dažniausiai vadinamas slaimu (angl. slime) arba šlykštuku. Jis įvardijamas kaip puiki edukacinė priemonė, skatinanti vaikų bei paauglių kūrybiškumą, tačiau tai neretai tampa dideliu rūpesčiu tėvams, kai bežaisdami vaikai, juo išsitepa savo drabužius. Slaimas neišsiskalbia nei rankomis, nei skalbimo mašinoje. Slaimu išteptus drabužius tiesiog yra draudžiama skalbti skalbimo mašinoje, nes esamos slaimo dėmės be didelių pastangų gali ištepti kitus kartu sudėtus drabužius. Geriausia slaimą valyti iš karto, tik pastebėjus jo dėmes, kol jis neapdžiuvo.
Skaityti toliau „Kaip išvalyti slaimo (išmaniojo plastilino, šlykštuko) dėmes iš drabužių”
Kavos pakaitalai
Natūralios kavos, kuri gaminama iš kavos medžio pupelių, nepatariama duoti vaikams ir širdies, skrandžio bei kai kuriomis kitomis ligomis sergantiems ligoniams. Bet tai nereiškia, kad šie žmonės turi visai negerti kavos. Natūralią kavą sėkmingai gali pakeisti atitinkamai paruošti įvairūs pakaitalai, turintys cukraus (cukriniai runkeliai, morkos, burokėliai), inulino (kiaulpienių, cikorijos šaknys), krakmolo (gilės, miežių, avižų, kviečių, kukurūzų grūdai), baltymų (soja) ir t. t. Skaityti toliau „Kavos pakaitalai”
Senovinis vaistažolių fermentavimo būdas
Vietoj įprastų arbatžolių galima vartoti atitinkamai paruoštus įvairių vaisių ir uoginių augalų, pavyzdžiui, žemuogių, juodųjų serbentų, obelų lapus, rožių arba jazminų žiedlapius. Vienos arba kelių rūšių švarių, kenkėjų nesužalotų, nuplautų lapelių prikemšama pilna molinė puodynė (red. pastaba – ar kitas karščiui atsparus indas). Viršus storai apklojamas rupių ruginių miltų tešla, ir puodynė statoma į karštą krosnį (red. pastaba – šiais laikais tenka naudoti orkaitę, svarbu nustatyti tinkamą temperatūrą procesui palaikyti), kad lapai sušustų. Po 10 – 12 valandų puodynė iš krosnies ištraukiama ir pastatoma, kad atšaltų. Tada tešla nulupama, o lapeliai paskirstomi skardoje, išdžiovinami ir laikomi sausai sandariai uždaromose dėžutėse. Skaityti toliau „Senovinis vaistažolių fermentavimo būdas”
