Kategorija: Valgiai
Duona, atkeliavusi iš akmens amžiaus – senovinis receptas
Akmens amžiuje mūsų protėviai dar neaugino grūdinių kultūrų, bet jau žinojo, kas yra duona! Tai duona, kuri yra pagaminama iš riešutų, grūdų, sėklų ir augalinio aliejaus. Skaityti toliau „Duona, atkeliavusi iš akmens amžiaus – senovinis receptas”
Krabų lazdelių salotos. Lengvai pagaminamos, švelnios ir originalios.
Krabų lazdelės yra tapusios labai populiariu salotų ingredientu. Retos vaišės apsieina be salotų su jomis. Krabų lazdelės salotoms suteikia nepakartojamai švelnų skonį, todėl gaugelis jas mėgsta. Šį kartą siūlome jums pasigaminti labai paprastas, bet originalias salotas su krabų lazdelėmis, pomidorais ir česnaku. Skaityti toliau „Krabų lazdelių salotos. Lengvai pagaminamos, švelnios ir originalios.”
Pagaminkite teisingus muštinius! Turėdami šį receptą, Jūs norėsite juos gaminti daug dažniau…
Daugeliui žmonių, iš kurių raciono dar neišnyko mėsa, muštinis (dažnai vadinamas – karbonadu) yra pats mėgstamiausias patiekalas. Mėsoje esančių baltymų ir skaidulų dėka, suvalgius gerą muštinį, gana greitai aplanko sotumo jausmas, kuris išlieka pakankamai ilgai… O ką jau kalbėti apie skonį! Muštinis, kuris yra teisingai pagaminamas, tai – labai skanus, aromatingas patiekalas. Skaityti toliau „Pagaminkite teisingus muštinius! Turėdami šį receptą, Jūs norėsite juos gaminti daug dažniau…”
Labai neįprastas pyragėlių receptas. Pasigaminkite skanių „Bombikių“!
Jums nusibodo įprasti pyragėlių receptai? Parengėme jums labai neįprastą ir originalų receptą. Tai švelnaus grietinėlės ir daržovių skonio „Bombikės“. Traški tešla puikiai dera su pomidorų, varškės ir žalumynų įdaru. Toks užkandis patiks ir suaugusiems ir vaikams! Skaityti toliau „Labai neįprastas pyragėlių receptas. Pasigaminkite skanių „Bombikių“!”
Naudingi patarimai apie naudingąsias bulvių savybes ir jų vartojimą
• Lietuviams bulvės yra antroji duona. Jos turi angliavandenių, baltymų, celiuliozės, karotino, mineralinių medžiagų, vitaminų B1, B2, B6, C, D ,E, K, PP. Jos nėra labai kaloringos: 100g bulvių yra tik 74-78 kcal, tad bulvių košė ir virtos bulvės netukina.
• Bulvėse nitratų susikaupia mažiau, nei kitose daržovėse, o verdant ar kepant bulves dauguma nitratų visai pranyksta, bulvės taip pat nekaupia ir sunkiųjų metalų.
• Bulves reikia laikyti tamsioje vėsioje vietoje, bet ne šaldytuve.
• Pažaliavusios bulvės maistui netinka, nes šviesoje gumbuose susidaro nuodingi steroidiniai alkaloidai solaninas ir čakoninas, – pažaliavusiuose gumbuose yra iki 0,07% solanino. Jie intensyviau kaupiasi pažaliavusiose bulvėse, kurios yra paveiktos tiesioginės saulės šviesos. Taip pat šių junginių koncentracija priklauso nuo bulvių rūšies, klimatinės zonos, kitų faktorių: mechaninio bei mikrobinio bulvių pažeidimo. Didžiausia alkaloidų koncentracija yra bulvių akutėse bei luobelėje. Skaityti toliau „Naudingi patarimai apie naudingąsias bulvių savybes ir jų vartojimą”
KAS SUGALVOJO SKILANDĮ
Lietuvos baltųjų veislės kiaulių šiandien retas valstietis augina, o tikrų lašinių (per 12-14 cm storio) gauti praktiškai neįmanoma, nes turgūs ir parduotuvės užverstos cheminiais augimo stimuliatoriais prifarširuotų daniškai-lenkiškų kiauliagyvių „mėsa“ ir plonais 2-3 pirštų storio „lašiniais“, kurių sumalti mėsos malimo mašinėle nebeįmanoma, nes jie ištęžta į taukus, o plėvės apsivelia apie peiliukus. Tai yra todėl, kad greituoju cheminiu smirdančiuoju būdu auginamų kiauliagyvių riebalai nespėja susiformuoti į tikrus lašinius, lieka pusskysčiais taukais.Dar ir dabar sūduviai, zanavykai ir kapsai moka pagaminti tikrą skilandį.Lietuvos baltųjų veislės kiaulę skilandžio paruošimui reikia ne skersti, o “padurti”, “nusmeigti” ir tai atlikti privalo ne bet kas, o tik specialistas skerdėjas (jų senais laikais būdavo reta, – vienas kitas apylinkėje, o jų paslaugos gerai apmokamos skerdiena), nes kiaulę paskersti reikia taip, kad ji nesikankintų, nepajustų savo galo, net nežviegtų…
Geri skerdikai nuo seniausių laikų, nuo viduramžių kiaulių, kaip šiandien elgiasi mėsos kombinatai, nekankindavo, netrankydavo elektra, nežvigdydavo, kaip daro neišmanėliai pjovikai, o apsvaigindavo specialiu kūju. Tai galime matyti viduramžių piešiniuose:Viduramžių piešiniuose matome, kaip kiaulės, prieš pjaunant, apsvaiginamos didžiuliu mediniu kūju
Kiaulę, o ne paršą “padurti” reikia lapkričio mėnesį (kai kas kiaulę durdavo ir prieš Kalėdas), atsižvelgiant į Mėnulio fazes. Geriausiai tinka priešpilnis arba pilnatis. Tuomet vėsdama mėsa ''pučiasi'', būna skani ir minkšta. O ne laiku paskerstos kiaulės mėsa susitraukia kaip naginė. Suprantama mėsa privalo būti atvėsinama.
Lietuvos baltųjų veislės kiaulė prieš pjaunant turi būti visą mėnesį maitinama tik ąžuolo gilėmis, negalima duoti bulvių ir miltų, nuo kurių kiaulė prisiaugina neskanių taukų ir patižusių lašinių.
Skilandžiui imti tik 2 dienas 0-4º C temperatūroje atvėsintą kumpinę mėsą ir kietuosius lašinius.Nuotraukoje kulyta – dirvinė čiužutė (lot. Thlaspi arvense)
Šernienos patiekalai
Kad ir iš ko gavote šernieną, būtina pačiam paprašyti, kad veterinaras ištirtų ar galima šia mėsa maitintis.
ŠERNIENOS KOŠELIENA (ŠALTIENA)
Deja, kaimiško fasono medžiotojai iš vis nieko nemoka gaminti iš šernienos, net nuimti kai kam priklų šerno kuilio dvoką. Šernienos kepsniai, troškiniai, apkepai turi būti išmanančiai paruošti. Šerno mėsa turi būti minkšta, net tirpstanti burnoje, patrynus pirštais mėsa turi lengvai suirti. Jei mėsa kieta, sunkiai įkandama arba net įpjaunama, tokį šernienos „ruošėją“ iš virtuvės kuo greičiau reikia ginti į tvartą… Skaityti toliau „Šernienos patiekalai”
Kaip teisingai kepti skaniausius bulvinius blynus ir sklindžius
Patiekalų receptus rasite antrojoje straipsnio dalyje.Istoriniai šaltiniai rodo visai kitus dalykus: Kristupas Radvila (1585-1640) Kėdainiuose rūpinosi įkurdinti vokiečių kolonistus evangelikus liuteronus ir palankių mokesčių dėka skatino juos atvykti į miestą. 1629 m. vakarinėje Kėdainių dalyje plytėjusiuose dvaro laukuose apsigyveno vokiečiai evangelikai liuteronai, kurie dešimčiai metų buvo atleisti nuo mokesčių ir kurie čia gautuose daržuose pradėjo maistui auginti ne tik vietines, bet ir atsivežtas iš Vokietijos daržoves, tame tarpe ir bulves sau bei Radvilų virtuvei. Iš čia bulvės išplito po visus Lietuvos dvarus, o vėliau ir valstiečių laukus. Skaityti toliau „Kaip teisingai kepti skaniausius bulvinius blynus ir sklindžius”
Kuršiškas silkių sūdymo būdas
Kuršių zalclakei (virtam sūrymui) 1 litrą vandens užvirinti, suberti 5 pilnus su kaupu šaukštus druskos, 3 nubrauktus šaukštelius cukraus, 1 pilną su kaupu šaukštelį garstyčių miltelių, šaukštą garstyčių sėklų, įmesti 5 laurų lapus, 10 kvapiųjų pipirų, 5 gvazdikėlius ir pavirti 7 minutes. Sūrymą atvėsinti. Imti 1 kg silkių. Jei silkės užšaldytos, jas atlaidinti. Silkių neskusti, tik nuplauti, būtinai išlupti žiaunas, nes nuo jų silkės pasidarys karčiomis ir sudėti į pailgą talpą (su dangteliu), užpilti kambario temperatūros sūrymu. Uždengti dangtelį ir retsykiais pavartant žuvis laikyti 3-5 paras apatinėje šaldytuvo lentynoje. Skaityti toliau „Kuršiškas silkių sūdymo būdas” Autentiški bulvių patiekalų receptai
Lietuvos kulinarijos paveldas
Parengta pagal nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako darbus.
Autentiškų patiekalų receptus rasite straipsnio antrojoje dalyje.
Nors bulvės Lietuvoje buvo pradėtos auginti ir vartoti maistui tiktai 1630 metais, iki tol lietuviai mažiausiai kelis tūkstančius metų turėjo maitintis javų, ankštinių, daržovių, žuvies, žvėrienos, mėsos, laukinės ir naminės paukštienos, miško gėrybių, kruopų, miltų, kiaušinių valgiais ir dėl tokios maisto įvairovės ir daugumos, mažiau sirgdavo ir iš bado kažkodėl tai neišmirė.
Vincenta Zavadska 1845 metais Vilniuje išleistoje knygoje „Gospodyni Litewska czyli nauka utrzymywania porządnie domu i zaoparzenia go we przyprawy, zapasy kuchenne, apteczkowe i gospodarskie. Tudziež hodowania i utrazymywania bydla, ptastwa i innych žywiolow, wedlug sposobow wyprobowanszych i najdoswiadczenskych, a razem najtauszych i najprostszych“, įrodo, kad lietuvių virtuvė turi seną ir garbingą istoriją, ir kiekvienas lietuvis gali didžiuotis savo virtuve taip, kaip tai daro prancūzai, italai ir kitos Europos tautos. Skaityti toliau „Autentiški bulvių patiekalų receptai”
