Sudėtis:

• 250 g plakamosios grietinėlės

• 500 g maskarponės

• 1 šaukštas nutarkuotos citrinos žievelės

• 0,5 šaukštelio vanilinio cukraus

• 400 g šviežių braškių

• keli našlaičių žiedai ir mėtų lapeliai papuošimui.

  Gaminimo būdas:

  1. Plaktuvu išplakite grietinėlę.

  2. Kitame dubenyje išplakite maskarponę su citrinos žievele ir vaniliniu cukrumi.

  3. Atsargiai įmaišykite plaktą grietinėlę į maskarponę.

  4. Dalį braškių sutrinkite, kitas supjaustykite skiltelėmis.

  5. Taurėse sluoksniuokite maskarponės/grietinėlės kremą ir trintas braškes bei jų skilteles. Papuoškite našlaitėmis ir mėtų lapeliais.

  Skanaus!!!!

Akmens amžiuje mūsų protėviai dar neaugino grūdinių kultūrų, bet jau žinojo, kas yra duona! Tai duona, kuri yra pagaminama iš riešutų, grūdų, sėklų ir augalinio aliejaus. Continue reading „Duona, atkeliavusi iš akmens amžiaus – senovinis receptas” →

Krabų lazdelės yra tapusios labai populiariu salotų ingredientu. Retos vaišės apsieina be salotų su jomis. Krabų lazdelės salotoms suteikia nepakartojamai švelnų skonį, todėl gaugelis jas mėgsta. Šį kartą siūlome jums pasigaminti labai paprastas, bet originalias salotas su krabų lazdelėmis, pomidorais ir česnaku. Continue reading „Krabų lazdelių salotos. Lengvai pagaminamos, švelnios ir originalios.” →

Daugeliui žmonių, iš kurių raciono dar neišnyko mėsa, muštinis (dažnai vadinamas – karbonadu) yra pats mėgstamiausias patiekalas. Mėsoje esančių baltymų ir skaidulų dėka, suvalgius gerą muštinį, gana greitai aplanko sotumo jausmas, kuris išlieka pakankamai ilgai… O ką jau kalbėti apie skonį! Muštinis, kuris yra teisingai pagaminamas, tai – labai skanus, aromatingas patiekalas. Continue reading „Pagaminkite teisingus muštinius! Turėdami šį receptą, Jūs norėsite juos gaminti daug dažniau…” →

Jums nusibodo įprasti pyragėlių receptai? Parengėme jums labai neįprastą ir originalų receptą. Tai švelnaus grietinėlės ir daržovių skonio „Bombikės“. Traški tešla puikiai dera su pomidorų, varškės ir žalumynų įdaru. Toks užkandis patiks ir suaugusiems ir vaikams! Continue reading „Labai neįprastas pyragėlių receptas. Pasigaminkite skanių „Bombikių“!” →

• Lietuviams bulvės yra antroji duona. Jos turi angliavandenių, baltymų, celiuliozės, karotino, mineralinių medžiagų, vitaminų B1, B2, B6, C, D ,E, K, PP. Jos nėra labai kaloringos: 100g bulvių yra tik 74-78 kcal, tad bulvių košė ir virtos bulvės netukina.

• Bulvėse nitratų susikaupia mažiau, nei kitose daržovėse, o verdant ar kepant bulves dauguma nitratų visai pranyksta, bulvės taip pat nekaupia ir sunkiųjų metalų.
• Bulves reikia laikyti tamsioje vėsioje vietoje, bet ne šaldytuve.
• Pažaliavusios bulvės maistui netinka, nes šviesoje gumbuose susidaro nuodingi steroidiniai alkaloidai solaninas ir čakoninas, – pažaliavusiuose gumbuose yra iki 0,07% solanino. Jie intensyviau kaupiasi pažaliavusiose bulvėse, kurios yra paveiktos tiesioginės saulės šviesos. Taip pat šių junginių koncentracija priklauso nuo bulvių rūšies, klimatinės zonos, kitų faktorių: mechaninio bei mikrobinio bulvių pažeidimo. Didžiausia alkaloidų koncentracija yra bulvių akutėse bei luobelėje. Continue reading „Naudingi patarimai apie naudingąsias bulvių savybes ir jų vartojimą” →

Kad ir iš ko gavote šernieną, būtina pačiam paprašyti, kad veterinaras ištirtų ar galima šia mėsa maitintis.

ŠERNIENOS KOŠELIENA (ŠALTIENA)
Deja, kaimiško fasono medžiotojai iš vis nieko nemoka gaminti iš šernienos, net nuimti kai kam priklų šerno kuilio dvoką. Šernienos kepsniai, troškiniai, apkepai turi būti išmanančiai paruošti. Šerno mėsa turi būti minkšta, net tirpstanti burnoje, patrynus pirštais mėsa turi lengvai suirti. Jei mėsa kieta, sunkiai įkandama arba net įpjaunama, tokį šernienos „ruošėją“ iš virtuvės kuo greičiau reikia ginti į tvartą… Continue reading „Šernienos patiekalai” →

Lietuvos kulinarijos paveldas

Parengta pagal nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako darbus.

Autentiškų patiekalų receptus rasite straipsnio antrojoje dalyje.

Nors bulvės Lietuvoje buvo pradėtos auginti ir vartoti maistui tiktai 1630 metais, iki tol lietuviai mažiausiai kelis tūkstančius metų turėjo maitintis javų, ankštinių, daržovių, žuvies, žvėrienos, mėsos, laukinės ir naminės paukštienos, miško gėrybių, kruopų, miltų, kiaušinių valgiais ir dėl tokios maisto įvairovės ir daugumos, mažiau sirgdavo ir iš bado kažkodėl tai neišmirė.
Vincenta Zavadska 1845 metais Vilniuje išleistoje knygoje „Gospodyni Litewska czyli nauka utrzymywania porządnie domu i zaoparzenia go we przyprawy, zapasy kuchenne, apteczkowe i gospodarskie. Tudziež hodowania i utrazymywania bydla, ptastwa i innych žywiolow, wedlug sposobow wyprobowanszych i najdoswiadczenskych, a razem najtauszych i najprostszych“, įrodo, kad lietuvių virtuvė turi seną ir garbingą istoriją, ir kiekvienas lietuvis gali didžiuotis savo virtuve taip, kaip tai daro prancūzai, italai ir kitos Europos tautos. Continue reading „Autentiški bulvių patiekalų receptai” →