Peršalus padės valgomosios druskos tirpalas
Valgomosios druskos tirpalas yra puikus dalykas truputį peršalus. Paskalaukite tirpalu skaudamą gerklę, ir skausmas ne tik
praeis, bet ir gerklė pasidarys atsparesnė peršalimui, lengviau atsikosėsite.
Ryte išgerkite stiklinę vandens
Rytą prieš valgį išgerkite stiklinę kokybiško vandens: tai atšviežina veido odą, reguliuoja virškinimą, praplauna ir išvalo nuo
per naktį susikaupusių toksinų vidaus organus. Continue reading „Ryte išgerkite stiklinę vandens” →
Nuovargį mažina vėsesnė vonia
Nuovargį mažina vėsesnė vonia (iki 35°C). Prauskitės 3-5 minutes. Į vandenį įpilkite kokių nors putokšlių. Kūną išsimuilinkite jums įprasta prausimosi priemone ir stipriai masažuokite rankomis nuokojų pėdų link galvos.
Nuolat nešiojantiems akinius
Vaistingųjų žolelių vonia
Ramunėlių, šalavijo, lakišiaus, mėtų, liepžiedžių, arniką, kraujažoles, dilgėlių, beržų lapų ir pumpurų vonia (250 g mišinio
litrui verdančio vandens 10-15 min. palaikykite ant nekaitrios ugnies ir supilkite į vonią) kelia tonusą, mažina odos uždegiminius procesus, išvalo poras, pagerina kraujotaką.
Nervinę įtampą mažina ir ramina pušų vonios
Nervinę įtampą mažina ir ramina pušų vonios. Jomis plačiai naudojamasi tuomet, kai sutrikusi širdies bei kraujagyslių ir nervų sistema. Įsidėmėkite, kad pušų vonios — stipri gydomoji priemonė. Kaip kiekvienas vaistas, ji kartais gali būti nenaudinga arba net kenksminga. Reguliariai maudytis pušų voniose galima tik pasitarus su gydytoju.
Pušų vonios dirgina nervų galus ir visa centrinę nervų sistemą, smegenis. Vandens temperatūra gali svyruoti nuo 34°C iki 37°C, Maudymosi trukmė — nuo 8 iki 15 minučių.
Vonia su druska odai gaivinti
Veido ir kūno oda atsinaujina, išsilygina per anksti atsiradusios raukšlės darant šiltas (iki 37°C) vonias su valgomąja druska (0,5-1 kg druskos pilnai voniai vandens). Ypač naudingos druskos vonios anksti pavasarį, kai oda išblyškusi, išglebusi, atrodo nesveika. Tačiau tokios vonios truputį vargina. Todėl tuomet, kai prastai jaučiatės, nesimaudykite.
Jeigu pametėte akinių rėmelių varžtelį
Jeigu pametėte akinių rėmelių varžtelį, neskubėkite bėgti į dirbtuvę. Paimkite 0,8-l mm storio kaproninį valą, nupjaukite jo galiuką ir vieną galą aplydykite degtuku. Kapronui ataušus, susidarys galvutė. Taip pasigamintą „varžtelį” įdėkite į lizdą ir aplydykite antrąjį jo galą. Suremontuoti rėmeliai tarnaus gana ilgai. Continue reading „Jeigu pametėte akinių rėmelių varžtelį” →
Kad akiniai nerasotų
Vaistinėse ir optikos parduotuvėse galima nusipirkti įvairių priemonių, kad akiniai nerasotų, bet su akinių rasojimu galima kovoti ir natūraliomis priemonėmis.
Nemalonu, kai akinių stiklai, esant nepalankiam orui apsitraukia drėgme, aprasoja. Rytą stiklus patrinkite pamuilinta medžiagos skiautele ir išblizginkite flanele – visą dieną akiniai bus švarūs.
Kad akinių stiklai nerasotų, patepkite juos tokiu mišiniu: 3 masės dalys glicerino, 7 masės dalys skysto muilo, keli lašai terpentino. Po to nutrinkite akinių stiklus švariu minkštu audiniu (flanele). Taip pat stiklus galite patepti mišiniu, susidedančiu iš 5 dalių maistinio spirito ir 1 dalies glicerino. Po to taip pat nutrinkite švariu audiniu.
Akiniai nuo saulės
Vasarą patartume neužmiršti akinių nuo saulės. Jie ne tik apsaugo akis nuo ryškių saulės spindulių, bet ir padeda neatsirasti smulkioms raukšlelėms akių kampučiuose. Reiktų rinktis tik iš natūralaus stiklo pagamintus akinius, kurie yra ir brangesni, nes stiklas nepraleidžia akims kenksmingų ultravioletinių spindulių į akis. Continue reading „Akiniai nuo saulės” →