patariame.lt

Nuovargį mažina vėsesnė vonia (iki 35°C). Prauskitės 3-5 minutes. Į vandenį įpilkite kokių nors putokšlių. Kūną išsimuilin­kite jums įprasta prausimosi priemone ir stipriai masažuokite rankomis nuokojų pėdų link galvos.

Jeigu nuolat nešiojate arkinius, tai tas vietas, kur liečia aki­niai odą, dažniau įtrinkite riebiu kremu. Jiems spaudžiant, per ilgesnį laiką jautresnė oda gali sukietėti. Metalinių akinių rėmeliai, jei liečia odą, gali net sukelti už­degimą.

Ramunėlių, šalavijo, lakišiaus, mėtų, liepžiedžių, arniką, krau­jažoles, dilgėlių, beržų lapų ir pumpurų vonia (250 g mišinio
litrui verdančio vandens 10-15 min. palaikykite ant nekaitrios ugnies ir supilkite į vonią) kelia tonusą, mažina odos uždegi­minius procesus, išvalo poras, pagerina kraujotaką.

Nervinę įtampą mažina ir ramina pušų vonios. Jomis plačiai naudojamasi tuomet, kai sutrikusi širdies bei kraujagyslių ir ner­vų sistema. Įsidėmėkite, kad pušų vonios — stipri gydomoji priemonė. Kaip kiekvienas vaistas, ji kartais gali būti nenaudinga arba net kenksminga. Reguliariai maudytis pušų voniose galima tik pasi­tarus su gydytoju.
Pušų vonios dirgina nervų galus ir visa centrinę nervų sis­temą, smegenis. Vandens temperatūra gali svyruoti nuo 34°C iki 37°C, Maudymosi trukmė — nuo 8 iki 15 minučių.

Veido ir kūno oda atsinaujina, išsilygina per anksti atsiradu­sios raukšlės darant šiltas (iki 37°C) vonias su valgomąja drus­ka (0,5-1 kg druskos pilnai voniai vandens). Ypač naudingos drus­kos vonios anksti pavasarį, kai oda išblyškusi, išglebusi, atrodo nesveika. Tačiau tokios vonios truputį vargina. Todėl tuomet, kai prastai jaučiatės, nesimaudykite.

Jeigu pametėte akinių rėmelių varžtelį, neskubėkite bėgti į dirbtuvę. Paimkite 0,8-l mm storio kaproninį valą, nupjaukite jo galiuką ir vieną galą aplydykite degtuku. Kapronui ataušus, susidarys galvutė. Taip pasigamintą „varžtelį” įdėkite į lizdą ir aplydykite antrąjį jo galą. Suremontuoti rėmeliai tarnaus gana ilgai. Skaityti toliau „Jeigu pametėte akinių rėmelių varžtelį” →

Vaistinėse ir optikos parduotuvėse galima nusipirkti įvairių priemonių, kad akiniai nerasotų, bet su akinių rasojimu galima kovoti ir natūraliomis priemonėmis.
Nemalonu, kai akinių stiklai, esant nepalankiam orui apsitraukia drėgme, aprasoja. Rytą stiklus patrinkite pamuilinta medžiagos skiautele ir išblizginkite flanele – visą dieną akiniai bus švarūs.
Kad akinių stiklai nerasotų, patepkite juos tokiu mišiniu: 3 masės dalys glicerino, 7 masės dalys skysto muilo, keli lašai terpentino. Po to nutrinkite akinių stiklus švariu minkštu audiniu (flanele). Taip pat stiklus galite patepti mišiniu, susidedančiu iš 5 dalių maistinio spirito ir 1 dalies glicerino. Po to taip pat nutrinkite švariu audiniu.

Vasarą patartume neužmiršti akinių nuo saulės. Jie ne tik apsaugo akis nuo ryškių saulės spindulių, bet ir padeda neatsirasti smulkioms raukšlelėms akių kampučiuose. Reiktų rinktis tik iš natūralaus stiklo pagamintus akinius, kurie yra ir brangesni, nes stiklas nepraleidžia akims kenksmingų ultravioletinių spindulių į akis. Skaityti toliau „Akiniai nuo saulės” →

Atsiminkite, kad kvepalai – labai individualus dalykas. Kartais šiaip jau malonūs kvepalai šokiruoja, net atstumia aplinkinius,
ypač kai prieš pasikvėpinant tinkamai nenusiprausiama vonioje ar po dušu. Svarbiausia yra švara, o jau tik tada kvepalai.
Nesišlakstykite vasarą kvepalais, ypač pikantiškais, aštraus, stipraus kvapo. Jie nepanaikina prakaito kvapo, bet gali labai suerzinti odą ir, sureagavę su prakaitu, skleisti labai nemalonų kvapą. Naudojant bekvapius dezodorantus, karštą vasaros dieną išvengsite prakaito ir kvepalų priešpriešos.

Vartodamos kvepalus arba tualetinį vandenį, prisiminkite kai kurias elementarias taisykles: niekada nepilkite daug kvepalų į vieną vieta. Geriau po truputį pakvėpinkite vietas, kur pulsuoja kraujas – už ausų, kaklą, rankų riešus, per alkūnės sulenkimą.