Braškių auginimas
Braškės nėra labai reiklus augalas, bet geriausiai auga ir dera humusingame priesmėlyje ir priemolyje. Dažnai braškes tenka auginti įvairios mechaninės sudėties dirvose. Labai svarbu, kad dirva būtų laidi drėgmei ir orui. Smėlingos dirvos dažniausiai yra pernelyg laidžios. Kad jos turėtų daugiau humuso, būtų rišlesnės ir mažiau laidžios, reikia labiau tręšti organinėmis trąšomis. Tuo tarpu molio ir sunkaus priemolio dirvos būna per daug supuolusios, nepraleidžia oro. Norint jose auginti braškes, taip pat vertėtų nepagailėti organinių trąšų, durpių. Be to, labai svarbu dirvas įdirbti tada, kai jos subrendusios, bet neperdžiūvusios. Negalima jų dirbti šlapių, nes sugadinama dirvos struktūra ir pridaroma daug grumstų. Continue reading „Braškių auginimas”
VALGOME, REGIMAI LIEKNĖJAME IR VISŲ NUOSTABAI JAUNĖJAME
VINCENTO SAKO DIETA SU „ALVEO“
Pasiruošimas. Nusipirkite svarstykles ir būtinai visu ūgiu nusifotografuokite, – bus ką palyginti, pasidžiaugti pokyčiais ir kitiems parodyti, pasigirti…
Nusiteikite negerti kavos, alaus, vyno, nevartoti cukraus, konditerijos gaminių, saldumynų, šokolado. Continue reading „VALGOME, REGIMAI LIEKNĖJAME IR VISŲ NUOSTABAI JAUNĖJAME”
Ridikėlių auginimas
Ridikėliai pačios ankstyviausios daržovės. Veislė Saxa subręsta praėjus 18 dienų nuo sudygimo. Esant tokiam ankstyvumui nėra prasmės juos auginti vienus. Laimei, ridikėliai geri kaimynai daugeliui daržovių. Tai ilgos dienos augalas. Todėl norint gauti šakniavaisius, o ne ūglius, ridikėlius reikia sėti netinkamu jiems laiku, t.y. ankstyvą pavasarį arba vasaros pabaigoje – rudens pradžioje.
Geriausias pirmos pavasarinės sėjos laikas – savaitė po galimos darbų darže pradžios. Ir po to vėl po 5-7 dienų, ir vėl… Ridikėlius suspėti pasėti 4-5 galima kartus ir taip ženkliai ištęsti jų derėjimo periodą. Vėliau galima sėti tik tas veisles, kurios neskuba žydėti. Continue reading „Ridikėlių auginimas”
Agurkų auginimas
Agurkai labai šilumamėgiai. Maža to, kad nepakelia šalnų – keletas vėsių ir drėgnų dienų gali gerokai pristabdyti augalų augimą. Bet jeigu dirva turtinga, oras šiltas, o vieta erdvi, agurkai klesti. Jiems patinka netgi šviežias mėšlas, jeigu naudojamas protingais kiekiais.
Agurkų sodinimui rekomenduojamos įvairios schemos. Populiarus sodinimas viena eile lysvės centre, 10 cm tarpais. Tokiu būdu galima sėti ne visas sėklas iš karto. Pirmą kartą po vieną sėklą kas 40 cm, po 5-7 dienų – vėl po vieną sėklą tarp jau pasėtų, dar po 5-7 dienų – dar po sėklą tarp pasėtų ir galbūt jau sudygusių. Continue reading „Agurkų auginimas”
Vitaminas C kovoja su vėžiu, muša virusus
Vitaminai gali pagelbėti ne tik kovojant su hipovitaminozėmis, bet ir padėti išvengti sunkių ligų ar jų komplikacijų. Įvairių autorių duomenimis, toks yra ir visiems žinomas vitaminas C. Continue reading „Vitaminas C kovoja su vėžiu, muša virusus”
Kopūstų auginimas
Populiarios kopūstų rūšys (gūžiniai, savojos, briuselio, žiediniai, brokoliai, kaliaropės) sodinamos daigais. Daigai sodinami 5-7 savaičių amžiaus, truputį giliau, negu augo daigyne. Dirva turi būti patręšta ir gerai drenuota. Vieta atvira, saulėta. Tiesa, persodintus daigus gerai būtų užpavėsinti (pavyzdžiui skiedromis) – kopūstai sunkiai pakelia persodinimą.
Kopūstai vieni iš nedaugelio kultūrų, nemėgstančių purios žemės šaknų zonoje. Prieš sodinant kopūstus dirvos nereikia perkasinėti. Kai mūsų močiutės sodino kopūstus su „kuoliuku”, jos žinojo ką daro. Continue reading „Kopūstų auginimas”
Paprikų auginimas
Paprikos labiau už pomidorus mėgsta šilumą. Jeigu mūsų salygomis sėjant tiesiai į lysvę pavyksta užauginti kai kurių determinantinių veislių pomidorus, tai paprikoms vasara per trumpa. Daigų sveikatai ir produktyvumui reikalinga tinkama temperatūra, apšvietimas, drėgmė ir erdvė.Paprikos gerai dygsta 20-29 laipsnių šilumoje, įdėli temperatūra – 27 laipsniai. Tolygų dirvos drėgnumą galima pasiekti iki sudygimo laikant daiginimo dėžutę skaidriame plastikiniame maišelyje. Kai sudygsta, dėžutę reikia pastatyti į šviesią (galima su papildomu apšvietimu) ir šiltą vietą. Maždaug po mėnesio nuo sudygimo sėjinu-kus reikia pikiuoti. Jei jie augs suspaustomis šaknimis, krūmai silpnai šakosis.
Paskutines dvi savaites prieš sodinimą daigus reikia pradėti grūdinti, šiltą ir ramią dieną išnešant dėžutes kelioms valandoms į lauką. Buvimo lauke laiką palaipsniui ilginti. Saulėtą dieną reikia saugoti daigus nuo nudegimų, po 14 valandos išnešant atgal į patalpą. Continue reading „Paprikų auginimas”
Pomidorų auginimas
Gerai pažįstami ir būtinai kiekvieno daržininko auginami pomidorai turi keletą ypatybių, kurių
paisymas leidžia gerokai padidinti derlių ir vaisių kokybę.
Pirmoji ypatybė. Pomidoro šaknų ir vegetatyvinė sistemos skirtingai reaguoja į aukštą temperatūrą. Pats krūmas pakankamai pakantus karščiui (žinoma, jeigu nenudžiūsta), o štai šaknis aukšta temperatūra alina: nuo 25 laipsnių labai sumažėja derėjimas, o nuo 30 ir visai nustoja derėti. Esant ilgesniam karštam periodui pradeda byrėti žiedynai ir užuomazgos. Jeigu „viršūnėlės” ir „šaknelės” apsikeistų reagavimu į karštį, tai situacija būtų tiesiog nevaldoma. O dabar, laimei, yra paprasta išeitis, pasiūlyta Kornelio universiteto mokslininkų: Continue reading „Pomidorų auginimas”
Bulvės. Jų sodinimas, auginimas, laikymas žiemą.
Šiame straipsnyje bulvėms teisėtai skiriama daug dėmesio, grubiai tariant: proporcingai jų užimamam plotui darže. Bulvės ne tik visiems reikalingos – jos be galo įdomios. Ką, pavyzdžiui, galima pasakyti apie kopūstų sėklas? O apie sėklines bulves labai daug įdomių ir svarbių dalykų!
Sėklos paruošimas. Bulvės dažniausiai dauginamos, vegetatyviai – gumbais. Tai taip įprasta, kad mes net ne pastebime, jog žodžiu „sėklos” vadiname visai ne sėklas. Continue reading „Bulvės. Jų sodinimas, auginimas, laikymas žiemą.”
Patarimai prieš gripą ir imunitetui stiprinti
Prieš gripą ir imunitetui stiprinti pataria Vincentas Sakas, nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
Kas rytą tik atsikėlus išskalaukite burną vandeniu ir išgerkite šaukštą ryžių acto (atkreipkite dėmesį: ryžių actas tik – 2%).
Būtent taip šešis tūkstantmečius elgiasi kinai ir todėl pusantro milijardo žmonių beveik neserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Nepatariu užgerti vandeniu, nes ryžių actas labai silpnas ir gerai padeda tiems, kas serga skrandžio opalige, skundžiasi skrandžio rūgštingumu, sunkumu, bėdomis virškinant. Ryžių actas ne sukelia rūgštingumą, o pagerina jo šarmines reakcijas. Continue reading „Patarimai prieš gripą ir imunitetui stiprinti”
