Nagų grybelio gydymas namų sąlygomis
Nagų grybelio gydymas liaudiškais metodais yra pats saugiausias ir pigiausias būdas atsikratyti grybelio. Šiame straipsnyje papasakosiu apie keletą paprastų bei efektyvių receptų nagų grybelio gydymui liaudiškomis priemonėmis. Continue reading „Nagų grybelio gydymas namų sąlygomis” →
Kaip atsikratyti pleiskanų. Liaudies medicina
Daugelis žmonių į pleiskanas žiūri kaip į nemalonų, tačiau laikiną reiškinį, ir nelaiko šio dalyko suteikiančio nepatogumus, susirgimu. Net nežiūrint į tai, kad jų atsiradimas turėtų sukelti rimtą susirūpinimą, mat savaiminio pleiskanų išnykimo perspektyva lygi nuliui. Continue reading „Kaip atsikratyti pleiskanų. Liaudies medicina” →
Orchidėjų šaknys
Dauguma atogrąžų epifitinių orchidėjų turi trejopas šaknis: orines (styrančias ore), „normalias” – esančias substrate ir nediferencijuotas. Jaunos šaknys ką tik išaugusios dar nėra „orinės”. Taip pat jau diferencijuotos orinės šaknies galas dar nėra „orinis” – jis dar nediferencijuotas ir pasiekęs substratą gali pakisti ir tapti „normalia” šaknimi.
Skirtumas tarp orinių ir neorinių šaknų – specialus negyvų, tuščiavidurių ląstelių daugiasluoksnis šaknies apvalkalas (vadinamas „velamenu”, kuris sugeba labai greitai absorbuoti drėgmę iš aplinkos, todėl tikroji šaknis, esanti viduje, neišdžiūva. Substrate esančios šaknys tokio sluoksnio neturi – jos turi siurbiamuosius plaukelius (ar kitokius prisitaikymus).
Substrate esančios šaknys, patekusios į orą, gali patapti „orinėmis”, tačiau jau diferencijuotos, su gerai išvystytu velamenu orinės šaknys negali pakisti į „normalias”. Tokios šaknys, pasodintos į substratą supūva, nes velamenas (tas „kempininis” sluoksnis) nuolat aktyviai iš substrato siurbia drėgmę ir nuolat būna šlapias (kaip žinia – daugumos epifitinių orchidėjų šaknys nemėgsta nuolatinio užmirkimo). Diferencijacija (arba velameno formavimąsis) aktyviai vyksta tada, kai dažnai kaitaliojasi sausi ir drėgni periodai – pvz., kai ore esanti šaknis dažnai purškiama ir greitai nudžiūva. Jei šaknis nepurškiama, neturi kontakto su drėgme – ji NEKINTA ir lieka nediferencijuota. Tokias šaknis drąsiai galima SODINTI gilyn į substratą.
Nediferencijuota šaknis nuo tikros orinės pas hibridinius falenopsius skiriasi spalva – orinės šaknies apvalkalas yra pilkas ir storas, nepermatomas, užpurškus patamsėja, bet matosi, kad tų negyvų ląstelių sluoksnis yra storas. O tų „neapsisprendusių” šaknų velamenas dar būna labai plonas, toks sidabriškas, beveik persimato, užpurškus tokia šaknis pažaliuoja, viduje aiškiai matomas gyvų ląstelių sluoksnis. Continue reading „Orchidėjų šaknys” →
Drabužių ženklinimas
Etiketėse sutinkamų simbolių reikšmės:
Skalbimas | |
![]() ![]() |
– skalbti negalima; – netinkamas joks valymas namų sąlygomis. |
![]() |
– skalbti tik rankomis; – vandens temperatūra nuo 30°C iki 40°C; – prieš skalbiant, skalbimo priemonę išmaišyti vandenyje; – skalbinių negalima trinti, gręžti ar tampyti. |
![]() |
– galimas skalbimas aukštesnėje nei 90°C temperatūroje; – pasirinkite atsargaus skalbimo programą; – atsargaus gręžimo programa. |
![]() |
– virinimas, aukščiausia temperatūra 95 C; – normalaus skalbimo programa; – įsisenėjusias dėmes prieš skalbimą rekomenduojama įtrinti ūkiniu muilu. |
![]() |
– spalvotų drabužių skalbimas 60°C temperatūroje; – atsargaus skalbimo programa; – skalavimas mažinant temperatūrą; – atsargaus gręžimo programa. |
![]() |
– aukščiausia skalbimo temperatūra 60°C; – normalaus skalbimo programa; – normalaus gręžimo programa. |
![]() |
– ypatingai atsargus skalbimas 40° C temperatūroje; – tinkama skalbimo programa vilnoniams gaminiams; – atsargaus gręžimo programa. |
![]() |
– atsargus skalbimas 40° C temperatūroje; – „Pirminio skalbimo“ programa naudojama tik labai purviniems skalbiniams; – atsargaus gręžimo programa. |
![]() |
– spalvotų drabužių skalbimas 40°C temperatūroje; – normalaus skalbimo programa; – normalaus gręžimo programa. |
![]() |
– atsargus skalbimas 30°C temperatūroje; – tinkama programa gaminiams iš viskozės, poliesterio, poliamido; – atsargaus gręžimo programa. |
![]() |
– paprastas skalbimas 30°C temperatūroje; – tinkama skalbimo programa tamsiems gaminiams iš medvilnės, poliesterio ar mišrių audinių. |
Lyginimas | |
![]() |
– negalima lyginti ar garinti |
![]() |
– maksimali lyginimo temperatūra — 200°С; – tinkamas lyginimo programos rėžimas — „medvilnė/linas“; – gaminį galima lyginti šlapią; – galima lyginti naudojant garus ar drėkintuvą; |
![]() |
– maksimali lyginimo temperatūra – 150°С; – tinkamas lyginimo programos rėžimas — „vilna/šilkas/poliesteris/viskozė“; – galima lyginti naudojant garus.Venkite pernelyg didelio spaudimo lygintuvu. |
![]() |
– maksimali lyginimo temperatūra — 110°С; – tinkamas lyginimo programos rėžimas „poliakrilas/poliamidas (nailonas)/dirbtinis šilkas“; – blizgius ar „jautrius” skalbinius, patartina lyginti per marlę ar išverstus į blogąją pusę. |
Džiovinimas | |
![]() |
– Mechaninis džiovinimas draudžiamas. |
![]() |
– Galima džiovinti be papildomų apribojimų (maksimali temperatūra). |
![]() |
– Galima džiovinti be papildomų apribojimų (vidutinė temperatūra). |
![]() |
– Džiovinimas sumažintoje temperatūroje (atsargus džiovinimas). Pasirinkite „atsargų džiovinimą“ (žema temperatūra ir trumpas džiovinimo laikas). |
Balinimas | |
![]() |
– Negalimas balinimas chloru. |
![]() |
– Galima balinti; Galima naudoti baliklius, kurių sudėtyje yra deguonies ir chloro. |
Cheminis valymas | |
![]() |
– Cheminis valymas visais tirpikliais su simboliu P. Griežtai ribojamas vandens priedas ir/arba mechaninis poveikis; ir/arba šildymas valant; ir/arba džiovinimas. |
![]() |
– Normalus cheminis valymas be apribojimų. Patartina prieš valymą atlikti bandymą, naudojant mažą gaminio plotą, blogojoje audinio pusėje. Vengti vandens patekimo valymo proceso metu. Atkreipkite dėmesį į džiovinimo temperatūrą. |
![]() |
– Valyti chemiškai negalima. |
![]() |
– Galimas cheminis valymas naudojant mineralinius valiklius (sausas benzinas, spiritas). Negalima naudoti profesionalių valiklių, kurių sudėtyje yra tirpiklių. Atsargus valymas žemoje temperatūroje. Atkreipkite dėmesį į džiovinimo temperatūrą. |
![]() |
– Galimas cheminis valymas naudojant mineralinius valiklius (sausas benzinas, spiritas) be apribojimų. Negalima naudoti profesionalių valiklių, kurių sudėtyje yra tirpiklių. |
Naudingi patarimai apie naudingąsias bulvių savybes ir jų vartojimą
• Lietuviams bulvės yra antroji duona. Jos turi angliavandenių, baltymų, celiuliozės, karotino, mineralinių medžiagų, vitaminų B1, B2, B6, C, D ,E, K, PP. Jos nėra labai kaloringos: 100g bulvių yra tik 74-78 kcal, tad bulvių košė ir virtos bulvės netukina.
• Bulvėse nitratų susikaupia mažiau, nei kitose daržovėse, o verdant ar kepant bulves dauguma nitratų visai pranyksta, bulvės taip pat nekaupia ir sunkiųjų metalų.
• Bulves reikia laikyti tamsioje vėsioje vietoje, bet ne šaldytuve.
• Pažaliavusios bulvės maistui netinka, nes šviesoje gumbuose susidaro nuodingi steroidiniai alkaloidai solaninas ir čakoninas, – pažaliavusiuose gumbuose yra iki 0,07% solanino. Jie intensyviau kaupiasi pažaliavusiose bulvėse, kurios yra paveiktos tiesioginės saulės šviesos. Taip pat šių junginių koncentracija priklauso nuo bulvių rūšies, klimatinės zonos, kitų faktorių: mechaninio bei mikrobinio bulvių pažeidimo. Didžiausia alkaloidų koncentracija yra bulvių akutėse bei luobelėje. Continue reading „Naudingi patarimai apie naudingąsias bulvių savybes ir jų vartojimą” →
Kryžmažiedžiai
Mama visuomet sakydavo: valgyk salotas iš žalumynų, užaugsi didelis ir stiprus.
Bet kas gi tos žalios salotos? Botanikai jas vadina kryžmažiedėmis daržovėmis. Tai dalis įvairiaspalvės Brassicaceae daržovių šeimos. Jose yra gliukozinolatų (turinčių azoto ir sieros), suteikiančių savitą skonį. Continue reading „Kryžmažiedžiai” →
Iš liaudies išminties lobyno
Serenčiai skatina šlapimo išsiskyrimą, prakaitavimą bei naikina žarnyno parazitus.
Serenčiai pasižymi priešuždegiminėmis , prieš grybelinėmis savybėmis.
Vieną valgomąjį šaukštą sausų serenčių žiedynų užpilkite stikline verdančio vandens, leiskite nusistovėti 2 valandas, po to antpilą nukoškite.
Sergantiems peršalimo ligomis šio antpilo patariama gerti po 2 valgomuosius šaukštus 3 ar 4 kartus per dieną. Šis antpilas taip pat skatina šlapimo išsiskyrimą. Continue reading „Iš liaudies išminties lobyno” →
Pernelyg priartėjusi statistika (Apie širdies-kraujagyslių ligas)
Žmogų, ką tik patyrusį infarktą, pirmąkart gyvenime iš arti mačiau seniai, gal prieš 20 ar daugiau metų. Tai buvo pagyvenęs vyriškis. Situacija buvo sukrečiančiai kuriozinė: tai įvyko simfoninio koncerto metu Palangos vasaros estradoje, diriguojant maestro Domarkui, pačioje kūrinio pradžioje. Vyriškis su žmona sėdėjo netoliese, antroje eilėje, kai staiga pasikeitė jo veido spalva, kvėpavimas pasidarė kriokiantis ir jis kėdėje susmuko. Medikų sulaukėm kiek vėliau, o kai išnešėm jį į parterio pakraštį, prie vyriškio palinkęs salėje atsitiktinai koncerto klausęsis medikas trumpai burbtelėjo: širdis. Domarkas dirigavo, orkestras toliau grojo. Lyg ir nieko tokio neatsitiko, visų salėje buvusių žmonių gyvenimas ir iki tol, ir po to tekėjo sava vaga, ir visgi… Continue reading „Pernelyg priartėjusi statistika (Apie širdies-kraujagyslių ligas)” →
Kavos tirščių panaudojimo būdai
Geriate kavą?
neišmeskite kavos tirščių.
Kavos tirščiai vertingesni už pačią kavą
Jeigu esi tikras kavos mėgėjas, tai per daugybę kavos gėrimo metų turėjo susikaupti milžiniškas kiekis tirščių. Štai kaip netikėtai galima juos panaudoti paprasčiausiems buitiniams poreikiams:
Kavos tirščius reikia išdžiovinti orkaitėje, ant kepimo popieriaus.Įdėkite truputį tirščių į šaldytuvą – produktų kvapai liausis maišęsi. Įsukite tirščius į švarų skudurėlį ir įdėkite į patalynės krūvelę spintoje -tai suteiks jai ypatingą aromatą. Patrinkite truputėlį tirščių tarp delnų -tai padės atsikratyti nemalonių kvapų, likusių po žuvies darinėjimo.
TRĄŠOS.
Daug augalų (rožių krūmai, azalijos, rododendrai, lelijos) mėgsta taip vadinamą rūgščią dirvą. Kavos tirščių likučiai iš rytmetinio kavos puodelio taps šiems augalams puikiausia trąša. Jeigu jūs rimtai užsiimate sodininkyste vasarnamyje ar užmiesčio sklype, nepatingėkite išmesti tirščius į komposto duobę.
PRIEMONĖ PRIEŠ SKRUZDĖLES.
Išberkite šiek tiek džiovintų tirščių aplink tas vietas, kurias norite apsiginti nuo skruzdėlių arba tiesiai ant skruzdėlyno – tai privers jas pakeisti gyvenamą vietą.
DAŽAI.
Sudrėkinkite tirščius karštame vandenyje – gausis ekologiškai nekenksmingi dažai audiniams, popieriui ar Velykų kiaušiniams. Galima į tokius dažus pamerkti įprastus žydrus džinsus – tai suteiks jiems šviesiai rudą,”vintažinį” atspalvį.
PRIEMONĖ NAIKINTI ĮBRĖŽIMAMS ANT BALDŲ.
Paties smulkiausio malimo tirščius užpilkite karštu vandeniu, kad susidarytų košelė. Gautą mišinį atsargiai įtrinkite į įbrėžimus, atsiradusius ant medinių baldų – jie išnyks tiesiog akyse.
VALYMO PRIEMONĖ.
Tirščiai – tokia pati abrazyvinė medžiaga kaip ir mums įprasti valomieji milteliai. Naudokite košelę iš tirščių įsisenėjusioms riebalų dėmėms naikinti nuo viryklės.
APSAUGA NUO KAČIŲ.
Jeigu jūsų katė taip ir taikosi įsirengti asmeninį tualetą po mylimu rožių krūmu, paprasčiausiai paberkite ten truputį tirščių, sumaišytų su sausomis apelsinų žievelėmis – kvapas atbaidys gyvūną.
ŠAMPŪNAS ŠUNIUI NUO BLUSŲ.
Po to, kai apdorosite savo augintinio kailį įprastu šampūnu nuo blusų,patrinkite jį dideliu kiekiu kavos tirščių, sumaišytų su vandeniu. Blusųproblema išnyks pati savaime, o kailiukas maloniai kvepės ir bus labai minkštas pačiupinėti.
Dešimtmečius tobulintos konservavimo paslaptys
„Per daugelį metų ištobulinau daržovių konservavimo – ypač agurkų, pomidorų, paprikų – receptus. Sukūriau universalų marinato receptą, tinkantį visoms daržovėms be išimties ir netgi vaisiams. Turiu nemažai mano receptų gerbėjų. Dar nesutikau nė vieno žmogaus, ragavusio mano konservų, kuriam jie nepatiktų. Marinato skonis patinka vyrams, moterims, vaikams ir senoliams. Tai didelė retenybė ir garbė, kad įtiktum visiems. Tad norėčiau pristatyti auksines taisykles, kurių būtina laikytis konservuojant, kad galėtumėte mėgautis dieviško skonio daržovėmis ir vaisiais.”
Continue reading „Dešimtmečius tobulintos konservavimo paslaptys” →