Sodyboje ar sode per metus kaupiamos visos pūvančios organinės atliekos yra puikios natūralios trąšos. Dvi dėžės — tai visas komposto gavybos „mechanizmas“.

Kaip nesunkiai per metus kolektyvinio sodo sklype galima gauti 20-30 kibirų puikių natūralių trąšų? Continue reading „Komposto paruošimas” →

• 1 kg miltų;
• 400 g sviesto;
• 400 g cukraus;
• 2 šaukštų skysto medaus;
• 1 kiaušinio;
• 1 citrinos;
• 1 šaukštelio malto imbiero;
• 2 šaukštelių malto cinamono;
• 1 šaukštelio maltų gvazdikėlių;
• 2 šaukštų plaktos grietinėlės;
• 4 šaukštelių kepimo miltelių. Continue reading „Imbierinis namelis” →

Kiminai, arba baltosios durpinės samanos, kimininių šeimos augalų genties atstovai, – puikus pagalbininkas auginantiesiems kambarines gėles.

Šis sporinis pelkių augalas neturi šaknų. Gyva dalimi laikomas plonas minkštas neaukštas stiebas. Apatinė jo dalis nuolat apmiršta, o iš nunykusios dalies susidaro durpės. Jos taip pat naudojamos gėlininkystėje. Continue reading „Kiminai gėlininkystėje” →

Žodį „kompostas” būtų galima pakeisti paprastesnių – „puvenos”, jei ne pastarojo naudojimas pavadinti perpuvusį mėšlą. Kompostas – tai tos pačios puvenos, tik gaunamos skaidantis bet kokioms organinėms atliekoms. Dirvos mikroorganizmai ir kita dirvožemio gyvybė virškina negyvų augalų ir gyvūnų liekanas ir paverčia jas į dirvą panašia substancija – humusu, formuojančiu naudingą augalams augimo terpę. Continue reading „Kompostas ir kompostavimas” →

Braškės nėra labai reiklus augalas, bet geriausiai auga ir dera humusingame priesmėlyje ir priemolyje. Dažnai braškes tenka auginti įvairios mechaninės sudėties dirvose. Labai svarbu, kad dirva būtų laidi drėgmei ir orui. Smėlingos dirvos dažniausiai yra pernelyg laidžios. Kad jos turėtų daugiau humuso, būtų rišlesnės ir mažiau laidžios, reikia labiau tręšti organinėmis trąšomis. Tuo tarpu molio ir sunkaus priemolio dirvos būna per daug supuolusios, nepraleidžia oro. Norint jose auginti braškes, taip pat vertėtų nepagailėti organinių trąšų, durpių. Be to, labai svarbu dirvas įdirbti tada, kai jos subrendusios, bet neperdžiūvusios. Negalima jų dirbti šlapių, nes sugadinama dirvos struktūra ir pridaroma daug grumstų. Continue reading „Braškių auginimas” →

Ridikėliai pačios ankstyviausios daržovės. Veislė Saxa subręsta praėjus 18 dienų nuo sudygimo. Esant tokiam ankstyvumui nėra prasmės juos auginti vienus. Laimei, ridikėliai geri kaimynai daugeliui daržovių. Tai ilgos dienos augalas. Todėl norint gauti šakniavaisius, o ne ūglius, ridikėlius reikia sėti netinkamu jiems laiku, t.y. ankstyvą pavasarį arba vasaros pabaigoje – rudens pradžioje.

Geriausias pirmos pavasarinės sėjos laikas – savaitė po galimos darbų darže pradžios. Ir po to vėl po 5-7 dienų, ir vėl… Ridikėlius suspėti pasėti 4-5 galima kartus ir taip ženkliai ištęsti jų derėjimo periodą. Vėliau galima sėti tik tas veisles, kurios neskuba žydėti. Continue reading „Ridikėlių auginimas” →

Agurkai labai šilumamėgiai. Maža to, kad nepakelia šalnų – keletas vėsių ir drėgnų dienų gali gerokai pristabdyti augalų augimą. Bet jeigu dirva turtinga, oras šiltas, o vieta erdvi, agurkai klesti. Jiems patinka netgi šviežias mėšlas, jeigu naudojamas protingais kiekiais.

Agurkų sodinimui rekomenduojamos įvairios schemos. Populiarus sodinimas viena eile lysvės centre, 10 cm tarpais. Tokiu būdu galima sėti ne visas sėklas iš karto. Pirmą kartą po vieną sėklą kas 40 cm, po 5-7 dienų – vėl po vieną sėklą tarp jau pasėtų, dar po 5-7 dienų – dar po sėklą tarp pasėtų ir galbūt jau sudygusių. Continue reading „Agurkų auginimas” →

Vitaminai gali pagelbėti ne tik kovojant su hipovitaminozėmis, bet ir padėti išvengti sunkių ligų ar jų komplikacijų. Įvairių autorių duomenimis, toks yra ir visiems žinomas vitaminas C. Continue reading „Vitaminas C kovoja su vėžiu, muša virusus” →

Populiarios kopūstų rūšys (gūžiniai, savojos, briuselio, žiediniai, brokoliai, kaliaropės) sodinamos daigais. Daigai sodinami 5-7 savaičių amžiaus, truputį giliau, negu augo daigyne. Dirva turi būti patręšta ir gerai drenuota. Vieta atvira, saulėta. Tiesa, persodintus daigus gerai būtų užpavėsinti (pavyzdžiui skiedromis) – kopūstai sunkiai pakelia persodinimą.

Kopūstai vieni iš nedaugelio kultūrų, nemėgstančių purios žemės šaknų zonoje. Prieš sodinant kopūstus dirvos nereikia perkasinėti. Kai mūsų močiutės sodino kopūstus su „kuoliuku”, jos žinojo ką daro. Continue reading „Kopūstų auginimas” →

Paprikos labiau už pomidorus mėgsta šilumą. Jeigu mūsų salygomis sėjant tiesiai į lysvę pavyksta užauginti kai kurių determinantinių veislių pomidorus, tai papri­koms vasara per trumpa. Daigų sveikatai ir produktyvu­mui reikalinga tinkama temperatūra, apšvietimas, drė­gmė ir erdvė.

Paprikos gerai dygsta 20-29 laipsnių šilumoje, įdėli temperatūra – 27 laipsniai. Tolygų dirvos drėgnumą galima pasiekti iki sudygimo laikant daiginimo dėžutę skai­driame plastikiniame maišelyje. Kai sudygsta, dėžutę rei­kia pastatyti į šviesią (galima su papildomu apšvietimu) ir šiltą vietą. Maždaug po mėnesio nuo sudygimo sėjinu-kus reikia pikiuoti. Jei jie augs suspaustomis šaknimis, krūmai silpnai šakosis.

Paskutines dvi savaites prieš sodinimą daigus reikia pradėti grūdinti, šiltą ir ramią dieną išnešant dėžutes kelioms valandoms į lauką. Buvimo lauke laiką palaipsniui ilginti. Saulėtą dieną reikia saugoti daigus nuo nudegimų, po 14 valandos išnešant atgal į patalpą. Continue reading „Paprikų auginimas” →