Kategorija: Valgiai
Valgomuosius ledus lietuviai gaminosi net iki krikščionybės krikšto
Lietuvos kulinarijos paveldas
(Ypatingų patiekalų receptus rasite antrojoje straipsnio dalyje)
Teigti, kad valgomieji ledai senovės Lietuvoje buvo vien tik diduomenės ar turtingųjų išskirtinis gardėsis, būtų neteisinga. Žemieji luomai – valstiečiai, o vėliau, susiformavus miestams, ir miestelėnai taip pat nuo senų senovės mokėjo gamintis gal kitokius, bet artimus valgomiesiems ledams valgius. Bene populiariausias valgis buvo sušaldyta pertrinta varškė su medumi ir tekšėmis „Krikšto boba“, valgoma per sarmatišką Kumeliuko šventę (kai kuriose Lietuvos vietose ta diena dar būdavo vadinama „Kumeliuko krikštynomis“), kuri būdavo švenčiama per pirmąją mėnulio delčią po žiemos saulėgrąžos. Continue reading „Valgomuosius ledus lietuviai gaminosi net iki krikščionybės krikšto”
Gal jau šiais metais išmoksime skirti šparagus nuo pupelių
(Patiekalų gaminimo receptai ir patarimai yra pateikiami straipsnio pabaigoje.)
Akivaizdžiai matomi skirtumai:
čia yra šparagai, o čia ankštinės pupelės
Šparagai auginami apkaupti žeme, o pupelės auga virš žemės štai taip
Pupelių nebūna šparaginių, kaip nebūna apelsininių bulvių. Continue reading „Gal jau šiais metais išmoksime skirti šparagus nuo pupelių”
Didžkukuliai (cepelinai) su trijų rūšių mėsos įdaru
Ingredientai:
4 kg. bulvių
Po 200gr. jautienos, vištienos ir kalakutienos faršo
1 šaukštas džiūvėsių
1-2 svogūnai
200 ml. grietinės
druska, pipirai
1 šaukštas krakmolo Continue reading „Didžkukuliai (cepelinai) su trijų rūšių mėsos įdaru”
Sriuba nuo slogos
Sriuba nuo slogos – greitas efektas: Visą savaitę kasdien virkite sriubą nuo slogos. Riebaluose pakepinkite susmulkintą svogūną. Pridėkite smulkiai supjaustytos petražolės, saliero šaknies, vieną morką. Visa tai užpilkite 1 litru vandens ir 10 minučių virkite ant mažos ugnies. Tada pridėkite 1/2 šaukšto daržovių sultinio koncentrato, truputį čiobrelių ir skiltelę sutrinto česnako. Trumpai pavirkite, įberkite žiūpsnelį mairūno ir uždengę 10 minučių palaikykite. Karštą sriubą iš lėto srėbkite ir kvėpuokite jos garais. Sloga greitai baigiasi, greitai „sutirštėja”. Svarbiausia, tik nepamirškite sriubos išsivirti tuomet, kai sloga tik prasideda, tuomet neįsisirgsite. Jei vaikučiai nenori valgyti sriubos, tegu kvėpuoja jos garais. Patikrintas ir tikrai veiksmingas receptas. Būkite sveiki.
Himalajų druska
Himalajų druska – vienintelė druska Žemėje nesikaupianti organizme, o kartu su vandeniu, išplaunanti senąsias druskas ir šlakus. Ji reguliuoja kraujospūdį, ląstelių Ph ir vandens kiekį organizme. Ši druska turi daug kalio ir mažai natrio, todėl stiprina širdį, kaulus ir kvėpavimo sistemą.
Himalajų druska -vienintelė druska Žemėje nesikaupianti organizme, o kartu su vandeniu, išplaunanti senąsias druskas ir šlakus. Ji reguliuoja kraujospūdį, ląstelių ph ir vandens kiekį organizme. Ši druska turi daug kalio ir mažai natrio, todėl stiprina širdį, kaulus ir kvėpavimo sistemą. Ji valo skrandį, žarnyną, kepenis, tulžį, inkstus. Pamaitina kraują 84-iais aktyviaisiais biocheminiais elementais. Himalajų druskos užteštumas nesiekia 1% , kaip kitų stalo druskų net 80%. Dėl ypatingo šios druskos skonio ir sveikatinimo, ją naudoja geriausi Europos ir pasaulio restoranai ir sveiko maisto gamintojai. Kartą paragavęs Himalajų druskos, niekada nenorėsi kitos! Continue reading „Himalajų druska”
Varškė ir aliejus. Dieta prieš vėžį
Dr. Johanna Budwig (dr. Johanna Budwig) buvo viena iš pirmaujančių Europos biochemikų vėžio mokslinių tyrimuose. Ji gimė 1908 metais ir mirė būdama 95 metų amžiaus. Už ypatingus nuopelnus vėžio gydyme, septynis kartus nominuota Nobelio premijai.
Budwig pareiškė, kad produktų su sumažintu riebalų kiekiu ir perdirbtų aliejų/riebalų naudojimas sukelia sunkias ligas. Kai iš maisto dirbtinai pašalinami riebalai – tai grėsmė ir vaikams, ir suaugusiems. Continue reading „Varškė ir aliejus. Dieta prieš vėžį”
Cinamonas
Pastebėta, kad žmonės, dirbantys patalpose, kuriose malamas ir fasuojamas cinamonas, neserga gripu. Mokslininkai išaiškino šį fenomeną. Pasirodo, cinamonas naikina virusus ir bakterijas. Continue reading „Cinamonas”
Lašiniai
Lietuvos miestiečiai, dažniausiai sėdimojo darbo atstovai, mano, kad pernelyg didelio lašiniuose esančių riebalų kiekio žmogaus organizmas neįsisavina. Tačiau kaimiečiai bei miestų darbininkai, kuriems tenka daug ir sunkiai dirbti, gerai žino, kad net ir nedidelis lašinių kąsnelis, priešingai, pagerina cholesterino apykaitą. Tarp pusryčių ir pietų, tarp pietų ir vakarienės daug naudingiau yra užkąsti lašinių gabaliuku, nei dešromis, bandele su mėsos įdaru (mėsainiu, dešrainiu, beliašu, čebureku, pica) arba net saldžiu pyragaičiu. Continue reading „Lašiniai”
Topinambai: nuo salotų iki pyrago.
Topinambo šakniagumbiai šiek tiek primena bulves, tačiau jie labiau išsikraipę, pačių netikėčiausių formų. Šis augalas gausiai derantis: pakanka pasodinti vieną gumbelį – nespėsite nė apsidairyti, kai jos užkariaus visą jūsų daržą. Na ir ką tada daryti su gausiu topinambų derliumi? Pasirodo – ką tiktai norite – nuo salotų iki pyrago! Continue reading „Topinambai: nuo salotų iki pyrago.”
Salotos iš gamtos
Morkos, garšva, aliejus
100g morkų smulkiai sutarkuoti, įdėti sauja smulkiai supjaustytu garšvų lapų, sumaišyti su aliejumi, prieskoniais. Continue reading „Salotos iš gamtos”
