Kategorija: Gėrimai
Gydo paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris)
Spanguolės pasižymi kraują stabdančiomis, uždegimą slopinančiomis, skorbutą gydančiomis ir kitomis savybėmis. Jų sultys tinka ligoniu troškuliui malšinti, tonizuoja organizmą, didina darbingumą, gerina apetitą ir virškinimą, padeda sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant hipertonija, stimuliuoja kasos sekreciją. Iš šviežiu uogų gaminami ekstraktai – jie vartojami sergančiųjų apetitui žadinti, nuo hipo- ir avitaminozių, sustiprina antibiotikų veikimą ir švelnina jų vartojimo pasekmes; persisaldžius, nuovargiui sumažinti vartojami tonizuojamieji gėrimai. Sultimis gydomos pūlingos žaizdos sergant mastitais, iškilus votims, nudeginus odą. Skaityti toliau „Gydo paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris)”
Kavos pakaitalai
Natūralios kavos, kuri gaminama iš kavos medžio pupelių, nepatariama duoti vaikams ir širdies, skrandžio bei kai kuriomis kitomis ligomis sergantiems ligoniams. Bet tai nereiškia, kad šie žmonės turi visai negerti kavos. Natūralią kavą sėkmingai gali pakeisti atitinkamai paruošti įvairūs pakaitalai, turintys cukraus (cukriniai runkeliai, morkos, burokėliai), inulino (kiaulpienių, cikorijos šaknys), krakmolo (gilės, miežių, avižų, kviečių, kukurūzų grūdai), baltymų (soja) ir t. t. Skaityti toliau „Kavos pakaitalai”
Senovinis vaistažolių fermentavimo būdas
Vietoj įprastų arbatžolių galima vartoti atitinkamai paruoštus įvairių vaisių ir uoginių augalų, pavyzdžiui, žemuogių, juodųjų serbentų, obelų lapus, rožių arba jazminų žiedlapius. Vienos arba kelių rūšių švarių, kenkėjų nesužalotų, nuplautų lapelių prikemšama pilna molinė puodynė (red. pastaba – ar kitas karščiui atsparus indas). Viršus storai apklojamas rupių ruginių miltų tešla, ir puodynė statoma į karštą krosnį (red. pastaba – šiais laikais tenka naudoti orkaitę, svarbu nustatyti tinkamą temperatūrą procesui palaikyti), kad lapai sušustų. Po 10 – 12 valandų puodynė iš krosnies ištraukiama ir pastatoma, kad atšaltų. Tada tešla nulupama, o lapeliai paskirstomi skardoje, išdžiovinami ir laikomi sausai sandariai uždaromose dėžutėse. Skaityti toliau „Senovinis vaistažolių fermentavimo būdas”
Nevirtų braškių sirupas / kompotas
Šis receptas aktualus tiems, kas mėgsta braškių kompotus ar sirupus, bet neturi daug vietos trilitriniams stiklainiams laikyti.
Gamybai reikės:
1 kg braškių
1 kg cukraus
2 g citrinos rūgšties
200g vandens.
Braškės nuplaunamos, nuskinami žiedkočiai ir sudedamos į karščiui atsparų dubenį. Skaityti toliau „Nevirtų braškių sirupas / kompotas”
Vaistinė ramunėlė – žinomiausias vaistinis augalas
Vaistinė ramunė (Matricaria chamomillae) – vienas iš geriausiai žinomų ir dažniausiai vartojamų vaistinių augalų. Ramunių žiedynus vartojo senovės Graikijos ir Romos gydytojai, antikos mokslininkai ir gydytojai Hipokratas ir Dioskoridas jais gydė kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligas, malšino galvos skausmą. Ramunių veikliosios medžiagos slopina uždegimus, skatina prakaitavimą, pasižymi antiseptiniu veikimu. Skaityti toliau „Vaistinė ramunėlė – žinomiausias vaistinis augalas”
Gydančios trauktinės
Senoviniai trauktinių receptai.
Norint pagaminti „aptiekoriška” vadinamą degtinę, reikėjo turėti: pelynų ir puplaiškių po saują, imbiero ir ajero po nykštį, ąžuolo žievės pusę sprindžio, pusės apelsino luobą, levandos ar gailio lapų žiupsnį, karčiojo migdolo branduolių porą ar slyvos – keturis branduolius, šventagaršvės grūstų šaknų šaukštelį, stiklinę cukraus, penkiomis stiklinėmis degtinės užpildavo. Skaityti toliau „Gydančios trauktinės”
Arbatos teikiama nauda
„Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkština širdį, prabudina mintį, išvaro tingumą”, – sakė garsusis Vidurinės Azijos gydytojas Avicena (X-XI a.). Dar gerokai anksčiau už jį žmonės jau žinojo, kad arbata tonizuoja, malšina troškulį ir alkio jausmą, kad ji labai naudinga žmonėms, dirbantiems įtemptą, sunkų darbą. Skaityti toliau „Arbatos teikiama nauda”
Gydančioji citrinų galia
Gripo profilaktikai: smulkiai sutarkuokite 1 kg morkų ir 1 kg obuolių, smulkiai supjaustykite 500 g džiovintų abrikosų. Visus ingredientus sumaišykite su 300 g razinų ir 2 maltomis citrinomis. Į šį vitaminų mišinį dėkite 5 šaukštus medaus ir geri išmaišykite. Laikykite šaldytuve ir gripo epidemijos metu vartokite po 1-2 šaukštus 3 kartus per dieną.
Jei kamuoja bronchitas: smulkiai supjaustykite arba smulkintuvu (blenderiu) susmulkinkite 5 svogūnus. Gautą masę sumaišykite su 7 šaukštais medaus. Į šią tyrę įdėkite mėsmale sumaltą citriną. Dar kartą viską gerai išmaišykite ir sudėkite į stiklinį, sandariai uždaromą indą. Laikykite šaldytuve ir vartokite po 2-3 šaukštelius 3-4 kartus per dieną. Gydimo trukmė 10-14 dienų.
Gerina virškinimą ir padeda mesti svorį
Vienas geriausių dalykų, ką galite padaryti savo kūnui, tai pradėti dieną stikline drungno vandens su citrina. Citrinose gausu vitamino C, B, kalcio, geležies, magnio, kalio, enzimų, antioksidantų ir ląstelienos.
Be to, kad suteikia organizmui gausybę sveikų maistinių elementų, šis gėrimas „užveda“ virškinimo sistemą, stiprina imunitetą, kovoja su uždegimais, palaiko skysčių balansą organizme bei suteikia jam energijos. Norėdami paversti šį rytinį įprotį dar sveikesniu, papildykite citrinos gėrimą ciberžole.
Šermukšnių kubeliai
Šermukšnių uogos – tikras vitaminų šaltinis. O vitaminų mums reikia kiekvieną dieną. Nelaukite šalnų, galite prisiskinti prisirpusių šermukšnių jau dabar. Kaip patogiausia paruošti šermukšnių uogas žiemai? Jų sutis galima sušaldyti į ledo kubelius ir vartoti po vieną atšildytą kubelį kiekvieną dieną. Tai bus natūralių vitaminų šaltinis visai žiemai.
