Žymos ‘lašiniai’ įrašai

Tai dar vienas terminis lašinių apdorojimo ir paruošimo vartojimui būdas. Šis būdas dažniausiai yra naudojamas norint paruošti plonus, „nekondicinius“ lašinukus.

Gamybos būdas – švariai nuplauname lašinius ir supjaustome juos norimo dydžio gabalėliais (patogiausia – juostelėmis, kad galima būtų sustatyti į stiklainį.) Plačiau apie tai »

Lietuvos kulinarijos paveldas
Lietuvos baltųjų veislės kiaulių šiandien retas valstietis augina, o tikrų lašinių (per 12-14 cm storio) gauti praktiškai neįmanoma, nes turgūs ir parduotuvės užverstos cheminiais augimo stimuliatoriais prifarširuotų daniškai-lenkiškų kiauliagyvių „mėsa“ ir plonais 2-3 pirštų storio „lašiniais“, kurių sumalti mėsos malimo mašinėle nebeįmanoma, nes jie ištęžta į taukus, o plėvės apsivelia apie peiliukus. Tai yra todėl, kad greituoju cheminiu smirdančiuoju būdu auginamų kiauliagyvių riebalai nespėja susiformuoti į tikrus lašinius, lieka pusskysčiais taukais.Dar ir dabar sūduviai, zanavykai ir kapsai moka pagaminti tikrą skilandį.
Lietuvos baltųjų veislės kiaulę skilandžio paruošimui reikia ne skersti, o “padurti”, “nusmeigti” ir tai atlikti privalo ne bet kas, o tik specialistas skerdėjas (jų senais laikais būdavo reta, – vienas kitas apylinkėje, o jų paslaugos gerai apmokamos skerdiena), nes kiaulę paskersti reikia taip, kad ji nesikankintų, nepajustų savo galo, net nežviegtų…
Geri skerdikai nuo seniausių laikų, nuo viduramžių kiaulių, kaip šiandien elgiasi mėsos kombinatai, nekankindavo, netrankydavo elektra, nežvigdydavo, kaip daro neišmanėliai pjovikai, o apsvaigindavo specialiu kūju. Tai galime matyti viduramžių piešiniuose:Viduramžių piešiniuose matome, kaip kiaulės, prieš pjaunant, apsvaiginamos didžiuliu mediniu kūju
Kiaulę, o ne paršą “padurti” reikia lapkričio mėnesį (kai kas kiaulę durdavo ir prieš Kalėdas), atsižvelgiant į Mėnulio fazes. Geriausiai tinka priešpilnis arba pilnatis. Tuomet vėsdama mėsa ''pučiasi'', būna skani ir minkšta. O ne laiku paskerstos kiaulės mėsa susitraukia kaip naginė. Suprantama mėsa privalo būti atvėsinama.
Lietuvos baltųjų veislės kiaulė prieš pjaunant turi būti visą mėnesį maitinama tik ąžuolo gilėmis, negalima duoti bulvių ir miltų, nuo kurių kiaulė prisiaugina neskanių taukų ir patižusių lašinių.
Skilandžiui imti tik 2 dienas 0-4º C temperatūroje atvėsintą kumpinę mėsą ir kietuosius lašinius.Nuotraukoje kulyta – dirvinė čiužutė (lot. Thlaspi arvense)

 

Plačiau apie tai »

lasiniaiLietuvos miestiečiai, dažniausiai sėdimojo darbo atstovai, mano, kad pernelyg didelio lašiniuose esančių riebalų kiekio žmogaus organizmas neįsisavina. Tačiau kaimiečiai bei miestų darbininkai, kuriems tenka daug ir sunkiai dirbti, gerai žino, kad net ir nedidelis lašinių kąsnelis, priešingai, pagerina cholesterino apykaitą. Tarp pusryčių ir pietų, tarp pietų ir vakarienės daug naudingiau yra užkąsti lašinių gabaliuku, nei dešromis, bandele su mėsos įdaru (mėsainiu, dešrainiu, beliašu, čebureku, pica) arba net saldžiu pyragaičiu. Plačiau apie tai »

 namine_desra  Mūsų šalies kaimuose dešros iš namuose užaugintos kiaulienos gaminamos gana skirtingai. Netgi viename šalies rajone galima aptikti beveik nesuderinamų dešrų gamybos receptūrų. Net mažiausiai išrankiam dešros valgytojui iš karto pastebimas skirtumas yra skirtingas dešros rūkymo lygis. Molėtų rajono dalyje už Balninkų link Želvos dažnos šeimininkės dešrų visiškai nerūko – jas tik gerai išdžiovina. Plačiau apie tai »

300 g lašinių, 3 svogūnai, 6 nedideli pomidorai, 6 skiltelės česna­ko, 3 šaukšteliai miltų, 1,5 l mėsos sultinio, 6-9 riekelės baltos duonos, petražolių, druskos, juodųjų pipirų, taukų.

Lašinius, svogūnus, česnakus ir pomidorus smulkiai supjaus­tyti ir apkepinti

Plačiau apie tai »

1 kg kaulų, 150 g virtos dešros, 50 g rūkytų lašinių, 1 kg bulvių, 100 g morkų, 100 g svogūnų, 1/4 stiklinės grietinės, citrinos rūgš­ties, pipirų, druskos, prieskonių.

Kaulus sukapoti ir virti 5 val. Likus valandai iki išvirimo, sudėti dalį morkų,

Plačiau apie tai »

loading...
Archyvai
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas