Archive for the ‘Gėrimai’ Category

Šis receptas aktualus tiems, kas mėgsta braškių kompotus ar sirupus, bet neturi daug vietos trilitriniams stiklainiams laikyti.
Gamybai reikės:
1 kg braškių
1 kg cukraus
2 g citrinos rūgšties
200g vandens.
Braškės nuplaunamos, nuskinami žiedkočiai ir sudedamos į karščiui atsparų dubenį. Read the rest of this entry »

Vaistinė ramunė (Matricaria chamomillae) – vienas iš geriausiai žinomų ir daž­niausiai vartojamų vaistinių augalų. Ramunių žiedynus vartojo senovės Graikijos ir Romos gydytojai, antikos moks­lininkai ir gydytojai Hipokratas ir Dioskoridas jais gydė ke­penų, inkstų, šlapimo pūslės ligas, malšino galvos skausmą. Ramunių veikliosios medžiagos slopina uždegimus, skatina prakaitavimą, pasižymi antiseptiniu veikimu. Read the rest of this entry »

Senoviniai trauktinių receptai.

Norint pagaminti „aptiekoriška“ vadinamą degtinę, reikėjo turėti: pelynų ir puplaiškių po saują, imbiero ir ajero po nykštį, ąžuolo žievės pusę sprindžio, pusės apelsino luobą, levandos ar gailio lapų žiupsnį, karčiojo migdolo branduolių porą ar slyvos – keturis branduolius, šventagaršvės grūstų šaknų šaukštelį, stiklinę cukraus, penkiomis stiklinėmis degtinės užpildavo. Read the rest of this entry »

„Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkština širdį, prabudina mintį, išvaro tingumą“, – sakė garsusis Vidurinės Azijos gydytojas Avicena (X-XI a.). Dar gerokai anksčiau už jį žmonės jau žinojo, kad arbata tonizuoja, malšina troškulį ir alkio jausmą, kad ji labai naudinga žmonėms, dirbantiems įtemptą, sunkų darbą. Read the rest of this entry »

Gripo profilaktikai: smulkiai sutarkuokite 1 kg morkų ir 1 kg obuolių, smulkiai supjaustykite  500 g džiovintų abrikosų. Visus ingredientus sumaišykite su 300 g razinų ir 2 maltomis citrinomis. Į šį vitaminų mišinį dėkite 5 šaukštus medaus ir geri išmaišykite. Laikykite šaldytuve ir gripo epidemijos metu vartokite po 1-2 šaukštus 3 kartus per dieną.

Jei kamuoja bronchitas: smulkiai supjaustykite arba smulkintuvu (blenderiu) susmulkinkite 5 svogūnus. Gautą masę sumaišykite su 7 šaukštais medaus. Į šią tyrę įdėkite mėsmale sumaltą citriną. Dar kartą viską gerai išmaišykite ir sudėkite į stiklinį, sandariai uždaromą indą. Laikykite šaldytuve ir vartokite po 2-3 šaukštelius 3-4 kartus per dieną. Gydimo trukmė 10-14 dienų.

Read the rest of this entry »

ciberzoleVienas geriausių dalykų, ką galite padaryti savo kūnui, tai pradėti dieną stikline drungno vandens su citrina. Citrinose gausu vitamino C, B, kalcio, geležies, magnio, kalio, enzimų, antioksidantų ir ląstelienos.

Be to, kad suteikia organizmui gausybę sveikų maistinių elementų, šis gėrimas „užveda“ virškinimo sistemą, stiprina imunitetą, kovoja su uždegimais, palaiko skysčių balansą organizme bei suteikia jam energijos. Norėdami paversti šį rytinį įprotį dar sveikesniu, papildykite citrinos gėrimą ciberžole.

Read the rest of this entry »

sermuksneleŠermukšnių uogos – tikras vitaminų šaltinis. O vitaminų mums reikia kiekvieną dieną. Nelaukite šalnų, galite prisiskinti prisirpusių šermukšnių jau dabar. Kaip patogiausia paruošti šermukšnių uogas žiemai? Jų sutis galima sušaldyti į ledo kubelius ir vartoti po vieną atšildytą kubelį kiekvieną dieną. Tai bus natūralių vitaminų šaltinis visai žiemai.

Read the rest of this entry »

 

sermuksniaiMūsų protėviai šermukšnio medį laikė nepaprastu, su juo siejo daug prietarų. Daugelyje šalių šermukšnis laikomas šeimos laimės ir darnos simboliu. Nuo senų laikų šermukšniai buvo naudojami ir liaudies medicinoje.

Read the rest of this entry »

 

trukazole01Pa­ke­lė­se, dir­vo­nuo­se, pa­tvo­riuo­se, ant kal­ve­lių ir py­li­mė­lių mė­ly­nai pra­žy­do pa­pras­to­ji trū­ka­žo­lė, ku­ri lo­ty­niš­kai va­di­na­ma ci­cho­rium in­ty­bus. To­dėl trū­ka­žo­lė dar va­di­na­ma ci­ko­ri­ja. Iš jos šak­nų da­ro­mas ka­vos pa­kai­ta­las – ci­ko­ri­ja. Liau­dis trū­ka­žo­lei su­gal­vo­jo ir ki­tų pa­va­di­ni­mų. Šis au­ga­las dar va­di­na­mas ke­lio ži­bin­tu, žyd­rą­ja sau­lėg­rą­ža, sau­la­žo­le, lau­ki­ne ci­ko­ri­ja, varg­šų nu­si­dė­jė­lių gė­le.

Read the rest of this entry »

Lietuvoje auginamos kelių rūšių metosmėtos, bet visos jos pasižymi antibakterinėmis, antiseptinėmis ir virškinimo gerinamosiomis ypatybėmis. Liaudies medicinos atstovai mėtomis gydydavo peršalimo ligas, galvos skausmą, virškinimo sutrikimus. Mėtų arbata vartojama kaip švelnūs ra­minamieji, nuo pilvo pūtimo, šlapimo skyrimuisi skatinti.

Read the rest of this entry »

loading...
Archyvai
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas