Stebuklinga medaus ir cinamono gydomoji galia
Ar žinojote, jog medus yra vienintelis produktas, kuris negenda ir turi visas savybes, reikalingas sveikam žmogaus organizmui? Medus taip pat turi gydomųjų galių ir efektyviai gydo ne tik peršalimą, bet ir daugelį kitų ligų. O ar žinojote, jog efektyvesnio gydymo rezultato pasieksite, jeigu medų derinsite su cinamonu, kuris pasižymi ne tik nuostabiai švelniu skoniu, bet turi ir antioksidantų bei kitų savybių. Medaus ir cinamono derinys gali padėti išgydyti įvairias širdies ligas, onkologinius susirgimus, efektyviai padeda kovoje su viršsvoriu, gydo artritą… Siūlome keletą receptų, kurie tikimės, pagerins Jūsų sveikatą ir užtikrins puikią savijautą.Continue reading „Stebuklinga medaus ir cinamono gydomoji galia”
KAS SUGALVOJO SKILANDĮ
Lietuvos baltųjų veislės kiaulių šiandien retas valstietis augina, o tikrų lašinių (per 12-14 cm storio) gauti praktiškai neįmanoma, nes turgūs ir parduotuvės užverstos cheminiais augimo stimuliatoriais prifarširuotų daniškai-lenkiškų kiauliagyvių „mėsa“ ir plonais 2-3 pirštų storio „lašiniais“, kurių sumalti mėsos malimo mašinėle nebeįmanoma, nes jie ištęžta į taukus, o plėvės apsivelia apie peiliukus. Tai yra todėl, kad greituoju cheminiu smirdančiuoju būdu auginamų kiauliagyvių riebalai nespėja susiformuoti į tikrus lašinius, lieka pusskysčiais taukais.Dar ir dabar sūduviai, zanavykai ir kapsai moka pagaminti tikrą skilandį.Lietuvos baltųjų veislės kiaulę skilandžio paruošimui reikia ne skersti, o “padurti”, “nusmeigti” ir tai atlikti privalo ne bet kas, o tik specialistas skerdėjas (jų senais laikais būdavo reta, – vienas kitas apylinkėje, o jų paslaugos gerai apmokamos skerdiena), nes kiaulę paskersti reikia taip, kad ji nesikankintų, nepajustų savo galo, net nežviegtų…
Geri skerdikai nuo seniausių laikų, nuo viduramžių kiaulių, kaip šiandien elgiasi mėsos kombinatai, nekankindavo, netrankydavo elektra, nežvigdydavo, kaip daro neišmanėliai pjovikai, o apsvaigindavo specialiu kūju. Tai galime matyti viduramžių piešiniuose:Viduramžių piešiniuose matome, kaip kiaulės, prieš pjaunant, apsvaiginamos didžiuliu mediniu kūju
Kiaulę, o ne paršą “padurti” reikia lapkričio mėnesį (kai kas kiaulę durdavo ir prieš Kalėdas), atsižvelgiant į Mėnulio fazes. Geriausiai tinka priešpilnis arba pilnatis. Tuomet vėsdama mėsa ''pučiasi'', būna skani ir minkšta. O ne laiku paskerstos kiaulės mėsa susitraukia kaip naginė. Suprantama mėsa privalo būti atvėsinama.
Lietuvos baltųjų veislės kiaulė prieš pjaunant turi būti visą mėnesį maitinama tik ąžuolo gilėmis, negalima duoti bulvių ir miltų, nuo kurių kiaulė prisiaugina neskanių taukų ir patižusių lašinių.
Skilandžiui imti tik 2 dienas 0-4º C temperatūroje atvėsintą kumpinę mėsą ir kietuosius lašinius.Nuotraukoje kulyta – dirvinė čiužutė (lot. Thlaspi arvense)
Nuodingi augalai
Lietuvos miškuose yra daug augalų, kuriuos sumaišius su vaistažolėmis, galima taip apsinuodyti, kad be ligoninės nepavyks išsiversti. O alergišką žmogų nuo augalo kilusi alerginė reakcija gali pražudyti vos per keliolika minučių. Visgi net ir netinkamai panaudojus daržo gėrybes galima rimtai susirgti. Žolininkai perspėja, kad išgėrus bulvių lapų nuoviro galima ir išprotėti. Continue reading „Nuodingi augalai”
Komposto paruošimas
Sodyboje ar sode per metus kaupiamos visos pūvančios organinės atliekos yra puikios natūralios trąšos. Dvi dėžės — tai visas komposto gavybos „mechanizmas“.
Kaip nesunkiai per metus kolektyvinio sodo sklype galima gauti 20-30 kibirų puikių natūralių trąšų? Continue reading „Komposto paruošimas”
Įtempiamos lubos
Lubos kurių nereikia lyginti ir dažyti, įrengiamos vos per vieną dieną.
Įtempiamos lubos – nauja, bet sparčiai populiarėjanti lubų apdailos medžiaga. Šios lubos montuojamos paprastai ir greitai beveik visose patalpose, nereikalauja ypatingos priežiūros. Jos gali būti įvairių dydžių, formų, spalvų, tekstūrų, blizgios ir matinės, vienspalvės ar spalvotos. Tokios lubos gali būti su fotospauda, tad ant jų galite perkelti norimą paveikslą. Dažnai renkamasi įtempiamąsias lubas, kadangi jos leidžia įgyvendinti įvairiausias interjero idėjas. Šios lubos gali būti lengvai derinamos su kitomis kabančiųjų lubų sistemomis, tokiomis kaip gipso kartono plokščių lubos. Iš šios medžiagos galite daryti įvairių formų kraštus, o per vidurį liks sumontuoti įtempiamas lubas. Toks sprendimas leis žaisti spalvomis, faktūromis, derinti skirtingus apšvietimo sprendimus. Įtempiamas lubas renkasi ir tie, kurie nenori šalinti lubų defektų, o tiesiog siekia juos paslėpti. Lubų nereikia lyginti ar kitaip tvarkyti – plėvelė paprasčiausiai užmaskuoja lubų trūkumus. Continue reading „Įtempiamos lubos”
Stebuklas nukritęs iš medžio
Japonų mokslininkai dešimtmečiais tyrė žaliąją arbatą. Tokio dėmesio ši arbata susilaukė, nes vis atsirasdavo duomenų apie naudingą jos poveikį žmogaus savijautai. Dabar yra įrodyta, kad žaliojoje arbatoje gausu vertingų medžiagų. Moksininkams pavyko ištirti ir nustatyti net 550 cheminių elementų ar jų junginių, kurių dauguma tirpsta vandenyje. Continue reading „Stebuklas nukritęs iš medžio”
Imbierinis namelis
Jums reikės:
- 1 kg miltų;
- 400 g sviesto;
- 400 g cukraus;
- 2 šaukštų skysto medaus;
- 1 kiaušinio;
- 1 citrinos;
- 1 šaukštelio malto imbiero;
- 2 šaukštelių malto cinamono;
- 1 šaukštelio maltų gvazdikėlių;
- 2 šaukštų plaktos grietinėlės;
- 4 šaukštelių kepimo miltelių. Continue reading „Imbierinis namelis”
Kaip atpažinti metalus ir nustatyti jų rūšį
Spalvotieji metalai ir jų lydiniai turi jiems būdingą spalvą, pagal kurią ,apytikriai, galime spėti, koks tai bus metalas ar lydinys, nors tiksliai to nustatyti negalime. Dar sunkiau spėti kokį turime juodųjų metalų ruošinį. Jie , išskyrus kai kuriuos, pavyzdžiui, nerūdyjantis plienas, atrodo vienodai, tamsiai pilki. Continue reading „Kaip atpažinti metalus ir nustatyti jų rūšį”
Kiminai gėlininkystėje
Kiminai, arba baltosios durpinės samanos, kimininių šeimos augalų genties atstovai, – puikus pagalbininkas auginantiesiems kambarines gėles.
Šis sporinis pelkių augalas neturi šaknų. Gyva dalimi laikomas plonas minkštas neaukštas stiebas. Apatinė jo dalis nuolat apmiršta, o iš nunykusios dalies susidaro durpės. Jos taip pat naudojamos gėlininkystėje. Continue reading „Kiminai gėlininkystėje”
Kompostas ir kompostavimas
Žodį „kompostas” būtų galima pakeisti paprastesnių – „puvenos”, jei ne pastarojo naudojimas pavadinti perpuvusį mėšlą. Kompostas – tai tos pačios puvenos, tik gaunamos skaidantis bet kokioms organinėms atliekoms. Dirvos mikroorganizmai ir kita dirvožemio gyvybė virškina negyvų augalų ir gyvūnų liekanas ir paverčia jas į dirvą panašia substancija – humusu, formuojančiu naudingą augalams augimo terpę. Continue reading „Kompostas ir kompostavimas”
