Kompiuteriniai žaidimai tapo populiaria pramoga įvairaus amžiaus žmonėms – milijonai žmonių visame pasaulyje praleidžia daugybę valandų žaisdami žaidimus įvairiose platformose. Nors žaidimai turi daug privalumų, jie taip pat gali turėti didelės įtakos psichinei ir fizinei sveikatai. Šiame straipsnyje mes išnagrinėsime žaidimų poveikį psichinei ir fizinei sveikatai. Skaityti toliau „Kompiuterinių žaidimų įtaka psichinei ir fizinei sveikatai” →

Vištienos sriuba nuo peršalimo ir gripo
Tikriausia daugeliui teko girdėti apie „stebuklingas gydomąsias galias“, priskiriamas vištienos sultiniui.
Kuo gi jis naudingas esant peršalimo susirgimams? Šį kartą pašnekėsime ne tik apie sultinį, bet ir apie ne
ką mažiau vertingą patiekalą – vištienos sriubą.
Tad kuo gi vertinga gali būti vištienos sriuba? Skaityti toliau „Vištienos sriuba nuo peršalimo ir gripo” →

Liaudies medicinoje ajeras svarbus vaistas gydant vandenige. vaikų rachitą ir išgąstį. Vartojamas nuo kosulio, sutrikus virškinimui, tulžies ir inkstų ligoms gydyti. Šaknis kramtydavo užkimus, balso stygoms sustiprinti. Ajero sultys vartojamos regėjimui, atminčiai gerinti, taip pat norint mesti rūkyti (kyla noras vemti). Ajero šaknų nuoviru plaunamos pūlingos žaizdos, opos. Labai tinka aromatingoms vonioms, po kurių atsigauna organizmas, pagerėja miegas. Skaityti toliau „Balinio ajero šaknis (Acorus calamus)” →

Imunitetą stiprinanti bei padedanti saugotis nuo virusų profilaktinė 
priemonė, kurią rekomenduojama vartoti šaltuoju metų laiku.

 Ingredientai:
 100 g medaus,
 1 valg. šaukštas ciberžolės,
 0,5 arbatinio šaukštelio maltų juodųjų pipirų,
 0,5 arbatinio šaukštelio malto Ceilono cinamono. Skaityti toliau „Medus su ciberžole, cinamonu ir juodaisiais pipirais” →

Spanguolės pasižymi kraują stabdančiomis, uždegimą slopinančiomis, skorbutą gydančiomis ir kitomis savybėmis. Jų sultys tinka ligoniu troškuliui malšinti, tonizuoja organizmą, didina darbingumą, gerina apetitą ir virškinimą, padeda sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, sergant hipertonija, stimuliuoja kasos sekreciją. Iš šviežiu uogų gaminami ekstraktai – jie vartojami sergančiųjų apetitui žadinti, nuo hipo- ir avitaminozių, sustiprina antibiotikų veikimą ir švelnina jų vartojimo pasekmes; persisaldžius, nuovargiui sumažinti vartojami tonizuojamieji gėrimai. Sultimis gydomos pūlingos žaizdos sergant mastitais, iškilus votims, nudeginus odą. Skaityti toliau „Gydo paprastoji spanguolė (Oxycoccus palustris)” →

Vaistams vartojama žolė, kuri yra malonaus kvapo, nes joje yra kvapaus kumarino, eterinio aliejaus, organinių rūgščių ir kt.

Jo preparatai vartojami raminamiesiems kompresams gaminti. Jie slopina centrinę nervų sistemą, veikia narkotizuoančiai. Žolės nuoviru gydomos votys, furunkulai, sumušimai, ausų uždegimas. Sudžiovintos žiedų ir lapų arbata vartojama nuo migrenos. Skaityti toliau „Geltonžiedis barkūnas (Meluotus offlcinalis’)” →

Vietoj įprastų arbatžolių galima vartoti atitinkamai paruoštus įvairių vaisių ir uoginių augalų, pavyzdžiui, žemuogių, juodųjų serbentų, obelų lapus, rožių arba jazminų žiedlapius. Vienos arba kelių rūšių švarių, kenkėjų nesužalotų, nuplautų lapelių prikemšama pilna molinė puodynė (red. pastaba – ar kitas karščiui atsparus indas). Viršus storai apklojamas rupių ruginių miltų tešla, ir puodynė statoma į karštą krosnį (red. pastaba – šiais laikais tenka naudoti orkaitę, svarbu nustatyti tinkamą temperatūrą procesui palaikyti), kad lapai sušustų. Po 10 – 12 valandų puodynė iš krosnies ištraukiama ir pastatoma, kad atšaltų. Tada tešla nulupama, o lapeliai paskirstomi skardoje, išdžiovinami ir laikomi sausai sandariai uždaromose dėžutėse. Skaityti toliau „Senovinis vaistažolių fermentavimo būdas” →

Koronavirusas nėra naujas reiškinys ir medicinoje šis virusas yra žinomas jau gana seniai. Coronavirus [kǝ-roʹnǝ-viʺrus] Pirmąjį koronavirusą, paukščių infekcinį bronchito virusą, 1937 metais atrado Fred Beaudette ir Charles Hudson. 1967 metais  June Almeida  ir David Tyrrell elektronine mikroskopija tyrė virusų, kurie, kaip žinoma, sukelia žmonių peršalimą, štamus ir aptiko daleles, primenančias paukščių infekcinį bronchito virusą. Almeida sukūrė terminą „koronavirusas“ nuo lotynų kalbos žodžio corona, kuris reiškia „karūna“, nes šių virusų glikoproteino šakos buvo panašios į saulės vainikėlį – karūną (žiūrėkite paveikslėlį).
Skaityti toliau „Šarminantys produktai koronaviruso profilaktikai” →

Nuo seno žmonės įvairias ligas gydo aviečių pre­paratais. Nustatyta, kad aviečių sultyse daug cuk­raus, organinių rūgščių, vitaminų B,C ir karotino. Aviečių sultyse esanti salicilo rūgštis skatina pra­kaitavimą ir gydo uždegimines ligas, todėl šiomis sultimis patariama gydyti karštinę, peršalimo ir in­fekcines ligas, anginą, faringitą ir kt. Aviečių sulty­se taip pat gausu ir folio rūgšties, kuri padeda kre­šinti kraują. Šios sultys yra vertinamos ir todėl, kad jose daug geležies, cinko, vario, mangano ir kobal­to. Aviečių sulčių patariama gerti sergantiems ane­mija, sveikstantiems po sunkių ligų ir nusilpus or­ganizmui. Jos gerina apetitą, malšina pilvo skaus­mus, skatina virškinamojo trakto ir skrandžio darbą. Liaudies medicinos žinovai nuo seno aviečių sulti­mis gydė hipertenziją ir aterosklerozę. Susmulkintų aviečių lapų antpilu sergantiems stomatitu ir angina patariama skalauti burną bei gerklę, o taip pat šio antpilo kompresais gydyti pūlines žaizdas ir kitas odos ligas. Šiuo antpilu patariama gydyti hemorojų, tiesiosios žarnos trūkinėjimus ir ginekologines li­gas. Aviečių sultys skatina šlapimo išsiskyrimą, pa­lengvina atsikosėjimą ir mažina aukštą kūno tempe­ratūrą. Aviečių sulčių patariama gerti pagyvenu­siems žmonėms, nes jos skystina kraują ir neleidžia susidaryti trombams.

Jeigu atvažiavote į Lietuvos sostinę ne tik pabūti trumpam, bet ir pagyventi kurį laiką, jums gali praversti įvairi naudinga informacija apie kasdienes vietas, į kurias galbūt einate savo gimtajame mieste. Tai vietos, kuriose galima praleisti laisvalaikį, pasportuoti, pabūti su šeima bei draugais ir vietos, kuriose galima įsigyti reikiamų prekių. Skaityti toliau „Vietos, į kurias verta užsukti pasportuoti Vilniuje” →