Hipokratas šalaviją vadino šventa žole. Ir ne be reikalo. Šalavijų užpilu galima skalauti burną esant burnos ertmės ar dantenų uždegimui, kvėpuoti šalavijų garais ar gerti šalavijų arbatas viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejais. Šalavijų lapai gerai pagelbėja ir drabu­žių spintoje, nes jų kvapo labai bijo kandys.

Continue reading „Vaistinis šalavijas” →

Jomis aromatizuojama troškinta mėsa, žuvys, daržo­vės, net druska ir cukrus! Taip pat jų dedama į desertus, ke­pinius, netgi užšaldoma ledo kubeliuose.

Levandos pasižymi ramina­muoju, spazmų atpalaiduoja­muoju ir antiseptiniu poveikiu. Aromaterapijoje levandos pa­gelbsti nuo įtampos, migrenos, miego sutrikimų. Šiuo augalu atbaidysite kandis.

Continue reading „Levandos” →

Astrinių šeimos, medetkų genties augalas geltonais arba oranžiniais žiedynais. Savaime Lietuvoje neauga, auginamos darželiuose, gėlynuose, nors kartą pasodintos ar pasėtos, kitais metais pasisės pačios. Neretai sulaukėja ir auga šiukšlynuose, pakelėse, komposto krūvose.

Continue reading „Vaistinė medetka” →

Pintai karklų gyvatvorei geriausiai tinka nelepūs, greitai augantys krūmai su ilgais ūgliais — žilvitis, pajūrinis, krantinis ir purpurinis karklas. Juos augina ne visi medelynai. Amatininkai karklus augina specialiose plantacijose ir pina iš jų įvairius buities rakandius bei baldus. Pasiteiraukite jų, gal parduos. Pigiau ir paprasčiau – pasiimti sekatorių ir keliauti į pakelę, paupį, paežerę ar drėgną pagriovį. Dažniausiai ten rasite jų sąžalynus, ir prisikarpę keletą glėbių ūglių, niekam jokios žalos nepadarysite.

Continue reading „Pinta karklų gyvatvorė” →

Dauguma atogrąžų epifitinių orchidėjų turi trejopas šaknis: orines (styrančias ore), „normalias” – esančias substrate ir nediferencijuotas. Jaunos šaknys ką tik išaugusios dar nėra „orinės”. Taip pat jau diferencijuotos orinės šaknies galas dar nėra „orinis” – jis dar nediferencijuotas ir pasiekęs substratą gali pakisti ir tapti „normalia” šaknimi.
Skirtumas tarp orinių ir neorinių šaknų – specialus negyvų, tuščiavidurių ląstelių daugiasluoksnis šaknies apvalkalas (vadinamas „velamenu”, kuris sugeba labai greitai absorbuoti drėgmę iš aplinkos, todėl tikroji šaknis, esanti viduje, neišdžiūva. Substrate esančios šaknys tokio sluoksnio neturi – jos turi siurbiamuosius plaukelius (ar kitokius prisitaikymus).
Substrate esančios šaknys, patekusios į orą, gali patapti „orinėmis”, tačiau jau diferencijuotos, su gerai išvystytu velamenu orinės šaknys negali pakisti į „normalias”. Tokios šaknys, pasodintos į substratą supūva, nes velamenas (tas „kempininis” sluoksnis) nuolat aktyviai iš substrato siurbia drėgmę ir nuolat būna šlapias (kaip žinia – daugumos epifitinių orchidėjų šaknys nemėgsta nuolatinio užmirkimo). Diferencijacija (arba velameno formavimąsis) aktyviai vyksta tada, kai dažnai kaitaliojasi sausi ir drėgni periodai – pvz., kai ore esanti šaknis dažnai purškiama ir greitai nudžiūva. Jei šaknis nepurškiama, neturi kontakto su drėgme – ji NEKINTA ir lieka nediferencijuota. Tokias šaknis drąsiai galima SODINTI gilyn į substratą.
Nediferencijuota šaknis nuo tikros orinės pas hibridinius falenopsius skiriasi spalva – orinės šaknies apvalkalas yra pilkas ir storas, nepermatomas, užpurškus patamsėja, bet matosi, kad tų negyvų ląstelių sluoksnis yra storas. O tų „neapsisprendusių” šaknų velamenas dar būna labai plonas, toks sidabriškas, beveik persimato, užpurškus tokia šaknis pažaliuoja, viduje aiškiai matomas gyvų ląstelių sluoksnis. Continue reading „Orchidėjų šaknys” →

Serenčiai

Kiminai, arba baltosios durpinės samanos, kimininių šeimos augalų genties atstovai, – puikus pagalbininkas auginantiesiems kambarines gėles.

Šis sporinis pelkių augalas neturi šaknų. Gyva dalimi laikomas plonas minkštas neaukštas stiebas. Apatinė jo dalis nuolat apmiršta, o iš nunykusios dalies susidaro durpės. Jos taip pat naudojamos gėlininkystėje. Continue reading „Kiminai gėlininkystėje” →

Gėles skinkite anksti rytą arba vakare (saulei nusileidus), pjaukite aštriu peiliu. Nekirpkite žirklėmis, nes jos traiško gėlių stiebe­lius. Chrizantemas ne pjaukite, o laužkite.
Jurginus, ir ciklamenus pjaukite tik tada, kai jų žiedai jau vi­siškai išsiskleidę.
Jeigu gėles nusipirkote parduotuvėje arba atsivežėte iš už­miesčio, tai būtinai stiebus panardinkite į vandenį ir nupjaukite įstrižai keliais centimetrais aukščiau senojo pjūvio. 
Prieš formuodami puokštę, gėles bent porą valandų (geriausia per naktį) palaikykite vėsioje vietoje įmerkę iki trečdalio stiebo į vandenį.