Kategorija: Gėrimai
Šermukšniai liaudies medicinoje
Trūkažolė, kuri dar vadinama cikorija, laiką rodo ir kavą pavaduoja
Pakelėse, dirvonuose, patvoriuose, ant kalvelių ir pylimėlių mėlynai pražydo paprastoji trūkažolė, kuri lotyniškai vadinama cichorium intybus. Todėl trūkažolė dar vadinama cikorija. Iš jos šaknų daromas kavos pakaitalas – cikorija. Liaudis trūkažolei sugalvojo ir kitų pavadinimų. Šis augalas dar vadinamas kelio žibintu, žydrąja saulėgrąža, saulažole, laukine cikorija, vargšų nusidėjėlių gėle.
Continue reading „Trūkažolė, kuri dar vadinama cikorija, laiką rodo ir kavą pavaduoja” →
Mėtos
Lietuvoje auginamos kelių rūšių mėtos, bet visos jos pasižymi antibakterinėmis, antiseptinėmis ir virškinimo gerinamosiomis ypatybėmis. Liaudies medicinos atstovai mėtomis gydydavo peršalimo ligas, galvos skausmą, virškinimo sutrikimus. Mėtų arbata vartojama kaip švelnūs raminamieji, nuo pilvo pūtimo, šlapimo skyrimuisi skatinti.
Vaistinis šalavijas
Hipokratas šalaviją vadino šventa žole. Ir ne be reikalo. Šalavijų užpilu galima skalauti burną esant burnos ertmės ar dantenų uždegimui, kvėpuoti šalavijų garais ar gerti šalavijų arbatas viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejais. Šalavijų lapai gerai pagelbėja ir drabužių spintoje, nes jų kvapo labai bijo kandys.
Vasaros arbata
Beržų sula gali virsti kunigaikščių šampanu
Panevėžietis Jonas Starkevičius jau dvidešimt pavasarių keliauja į mišką leisti sulos. Sveiką gyvenimo būdą propaguojantis vyriškis įsitikinęs, kad sula – naudingas gėrimas. Kaip ją taisyklingai leisti ir kuo ilgiau išlaikyti skanią? – domėjosi 2011-04-11 dienraščio "Lietuvos rytas" korespondentė Rasa STUNDŽIENĖ straipsnyje "Beržų sula gali virsti kunigaikščių šampanu "
Continue reading „Beržų sula gali virsti kunigaikščių šampanu” →
Puikus gėrimas šaltam žiemos vakarui. Glintveinas sušildys ne tik kūną, bet ir sielą…
Šis karštas gėrimas yra gaminamas raudonojo vyno pagrindu. Jis „gimė“ Viduramžiais Centrinės ir Šiaurės Europos šalyse. Glintveinas buvo laikomas pagrindiniu Kalėdinių turgų ir kitų žiemos švenčių, vykstančių po atviru dangumi, atributu. Žvarbiais žiemos vakarais jis sušildo kiekvieną sušalųsįjį. Pateikiame klasikinio glintveino receptą. Continue reading „Puikus gėrimas šaltam žiemos vakarui. Glintveinas sušildys ne tik kūną, bet ir sielą…” →
Stebuklinga vandens galia
Kodėl gi vanduo toks svarbus? Kelių tūkstantmečių Rytų išmintis byloja, jog daugiau nei 90 (!) procentų visų ligų žmogaus organizme kyla dėl neteisingo vandens gėrimo. Pirmiausiai, žinoma, sutrinka virškinimo procesas, šalinimo procesas, užnuodijamas kraujas, kuris šiuos toksinus išnešioja po visą mūsų organizmą. Atsiranda tokios ligos, kaip dvylikapirštės žarnos ir skrandžio opaligės, gastritas, rėmuo, duodenitas, plonųjų ir storųjų žarnų uždegimai. Sutrinka šalinimo procesai, lydimi nuolatinio vidurių užkietėjimo, hemorojaus. Nepašalintus toksinus per storąjį žarnyną ar inkstus, organizmas mėgina deginti ir šalinti per plaučius, tai pagreitina kvėpavimo procesą, sutrikdomas širdies ritmas. Continue reading „Stebuklinga vandens galia” →
Iš liaudies išminties lobyno
Serenčiai skatina šlapimo išsiskyrimą, prakaitavimą bei naikina žarnyno parazitus.
Serenčiai pasižymi priešuždegiminėmis , prieš grybelinėmis savybėmis.
Vieną valgomąjį šaukštą sausų serenčių žiedynų užpilkite stikline verdančio vandens, leiskite nusistovėti 2 valandas, po to antpilą nukoškite.
Sergantiems peršalimo ligomis šio antpilo patariama gerti po 2 valgomuosius šaukštus 3 ar 4 kartus per dieną. Šis antpilas taip pat skatina šlapimo išsiskyrimą. Continue reading „Iš liaudies išminties lobyno” →
Stebuklas nukritęs iš medžio
Japonų mokslininkai dešimtmečiais tyrė žaliąją arbatą. Tokio dėmesio ši arbata susilaukė, nes vis atsirasdavo duomenų apie naudingą jos poveikį žmogaus savijautai. Dabar yra įrodyta, kad žaliojoje arbatoje gausu vertingų medžiagų. Moksininkams pavyko ištirti ir nustatyti net 550 cheminių elementų ar jų junginių, kurių dauguma tirpsta vandenyje. Continue reading „Stebuklas nukritęs iš medžio” →