Kategorijos ‘Mėsos patiekalai’ archyvas

Reikės:
500 g svogūnų galvučių;
kelių česnakų galvučių;
500 g morkų, kurias galima pjaustyti arba sutarkuoti burokine tarka;
600–700 g mėsos (tinka ne tik aviena, bet ir kalakutų krūtinėlė, kiauliena, jautiena);
800 g ryžių (galima įberti ir daugiau);
300–400 ml aliejaus (skaniau nerafinuoto);
vairių prieskonių: druskos, juodųjų pipirų, kuminų, aitriųjų paprikų, kelių saujų raugerškių uogų, liaudiškai vadinamų barbarisais – jos suteikia plovui rūgštumo.
Plačiau apie tai »

Tai dar vienas terminis lašinių apdorojimo ir paruošimo vartojimui būdas. Šis būdas dažniausiai yra naudojamas norint paruošti plonus, „nekondicinius“ lašinukus.

Gamybos būdas – švariai nuplauname lašinius ir supjaustome juos norimo dydžio gabalėliais (patogiausia – juostelėmis, kad galima būtų sustatyti į stiklainį.) Plačiau apie tai »

Vienas veiksmingiasių būdų suminkštinti mėsą – likus pusvalandžiui iki šašlykų kepimo, į marinuojamą mėsą įdėti kivių. Kiviai gerai suminkština mėsą per trumpą laiką. Rekomenduojama į 2 kg mėsos įdėti vieną didelį kivį. Prinokusį vaisių galite sumaigyti rankomis, o kietesnį supjaustykite smulkiais gabalėliais ir kruopščiai sumaišykite su marinuota mėsa. Jei į marinatą dar įpilsite truputį sojų padažo – jis mėsai suteiks įpatingo skonio. 

 

prieskoniaiPasigaminkime prieskoninių žolelių mišinių žiemai.

Sriuboms ir troškiniams gardinti

1.  2 dalys mairūnų, 2 dalys čiobrelių, 2 dalys petražolių, 1 dalis citrinų žievelių, i dalis bazilikų, 0,5 dalies pankolio.

2.  2 dalys krapų, 2 dalys petražolių (smulkiai supjaustyti lapai ir šaknys), i dalis mairūnų, i dalis dašių, 0,5 dalies kalendrų.

Plačiau apie tai »

 

kepsnysDaugeliui žmonių, iš kurių raciono dar neišnyko mėsa, muštinis (dažnai vadinamas – karbonadu) yra pats mėgstamiausias patiekalas. Mėsoje esančių baltymų ir skaidulų dėka, suvalgius gerą muštinį, gana greitai aplanko sotumo jausmas, kuris išlieka pakankamai ilgai… O ką jau kalbėti apie skonį! Muštinis, kuris yra teisingai pagaminamas, tai – labai skanus, aromatingas patiekalas. Plačiau apie tai »

Lietuvos kulinarijos paveldas
Lietuvos baltųjų veislės kiaulių šiandien retas valstietis augina, o tikrų lašinių (per 12-14 cm storio) gauti praktiškai neįmanoma, nes turgūs ir parduotuvės užverstos cheminiais augimo stimuliatoriais prifarširuotų daniškai-lenkiškų kiauliagyvių „mėsa“ ir plonais 2-3 pirštų storio „lašiniais“, kurių sumalti mėsos malimo mašinėle nebeįmanoma, nes jie ištęžta į taukus, o plėvės apsivelia apie peiliukus. Tai yra todėl, kad greituoju cheminiu smirdančiuoju būdu auginamų kiauliagyvių riebalai nespėja susiformuoti į tikrus lašinius, lieka pusskysčiais taukais.Dar ir dabar sūduviai, zanavykai ir kapsai moka pagaminti tikrą skilandį.
Lietuvos baltųjų veislės kiaulę skilandžio paruošimui reikia ne skersti, o “padurti”, “nusmeigti” ir tai atlikti privalo ne bet kas, o tik specialistas skerdėjas (jų senais laikais būdavo reta, – vienas kitas apylinkėje, o jų paslaugos gerai apmokamos skerdiena), nes kiaulę paskersti reikia taip, kad ji nesikankintų, nepajustų savo galo, net nežviegtų…
Geri skerdikai nuo seniausių laikų, nuo viduramžių kiaulių, kaip šiandien elgiasi mėsos kombinatai, nekankindavo, netrankydavo elektra, nežvigdydavo, kaip daro neišmanėliai pjovikai, o apsvaigindavo specialiu kūju. Tai galime matyti viduramžių piešiniuose:Viduramžių piešiniuose matome, kaip kiaulės, prieš pjaunant, apsvaiginamos didžiuliu mediniu kūju
Kiaulę, o ne paršą “padurti” reikia lapkričio mėnesį (kai kas kiaulę durdavo ir prieš Kalėdas), atsižvelgiant į Mėnulio fazes. Geriausiai tinka priešpilnis arba pilnatis. Tuomet vėsdama mėsa ''pučiasi'', būna skani ir minkšta. O ne laiku paskerstos kiaulės mėsa susitraukia kaip naginė. Suprantama mėsa privalo būti atvėsinama.
Lietuvos baltųjų veislės kiaulė prieš pjaunant turi būti visą mėnesį maitinama tik ąžuolo gilėmis, negalima duoti bulvių ir miltų, nuo kurių kiaulė prisiaugina neskanių taukų ir patižusių lašinių.
Skilandžiui imti tik 2 dienas 0-4º C temperatūroje atvėsintą kumpinę mėsą ir kietuosius lašinius.Nuotraukoje kulyta – dirvinė čiužutė (lot. Thlaspi arvense)

 

Plačiau apie tai »

cepelinaiIngredientai:

4 kg. bulvių

Po 200gr. jautienos, vištienos ir kalakutienos faršo

1 šaukštas džiūvėsių

1-2 svogūnai

200 ml. grietinės

druska, pipirai

1 šaukštas krakmolo Plačiau apie tai »

Tęsiant šašlykų temą…

Bulvių šašlykai>

Shutterstock nuotr. / Bulvių šašlykai

Vasarą neįmanoma jų nepaskanauti, tačiau ne visiems priimtini įprasti mėsos kepsneliai, kad ir kaip gardžiai jie atrodytų. Būkime atviri, jautresniam skrandžiui – tai nemenkas išbandymas. Taigi, jei jūsų skrandis netoleruoja tikrųjų šašlykų, kodėl gi nepabandžius kitokių, t. y. kur kas lengvesnių ir sveikesnių kepinių ant iešmo? Šie daržovių šašlykų receptai puikiausiai tiks tiek lieknėjantiems, tiek vegetarams, o ir skonis jų bus tikrai puikus! Plačiau apie tai »

Šašlykai>

Kai lauke puikus oras, taip ir norisi kuo greičiau sprukti nuo darbo stalo, išsitraukti kepsninę ir surengti smagią iškylą gamtoje.

Smagus pasisėdėjimas su draugais ir artimaisiais tikrai neįsivaizduojamas be kvapnių šašlykų. Kad nereikėtų tenkintis prekybos centruose parduodamais jau paruoštais, galime šašlykų priruošti patys. Plačiau apie tai »

 namine_desra  Mūsų šalies kaimuose dešros iš namuose užaugintos kiaulienos gaminamos gana skirtingai. Netgi viename šalies rajone galima aptikti beveik nesuderinamų dešrų gamybos receptūrų. Net mažiausiai išrankiam dešros valgytojui iš karto pastebimas skirtumas yra skirtingas dešros rūkymo lygis. Molėtų rajono dalyje už Balninkų link Želvos dažnos šeimininkės dešrų visiškai nerūko – jas tik gerai išdžiovina. Plačiau apie tai »

loading...
Archyvai
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas