Naujausi įrašai

Posted in Uncategorized

Patarimai, kaip išsirinkti oro valytuvą namams

Oro valytuvų asortimentas šiandien yra tikrai didelis, todėl dažnam gali kilti klausimas: kaip išsirinkti geriausią variantą? Varlė.lt specialistai parengė patarimus, į kokius parametrus svarbu atkreipti dėmesį renkantis oro valytuvą namams.

Optimalaus oro valytuvo pasirinkimas nėra toks paprastas dalykas, kaip galėtų pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Varlė.lt specialistai pataria, į kokius parametrus reikėtų atkreipti dėmesį, kad oro valytuvas namuose užtikrintų tikrai efektyvų veikimą. Skaityti toliau „Patarimai, kaip išsirinkti oro valytuvą namams“

Posted in Uncategorized

Šarminantys produktai koronaviruso profilaktikai

 

Koronavirusas nėra naujas reiškinys ir medicinoje šis virusas yra žinomas jau gana seniai. Coronavirus [kǝ-roʹnǝ-viʺrus] Pirmąjį koronavirusą, paukščių infekcinį bronchito virusą, 1937 metais atrado Fred Beaudette ir Charles Hudson. 1967 metais  June Almeida  ir David Tyrrell elektronine mikroskopija tyrė virusų, kurie, kaip žinoma, sukelia žmonių peršalimą, štamus ir aptiko daleles, primenančias paukščių infekcinį bronchito virusą. Almeida sukūrė terminą „koronavirusas“ nuo lotynų kalbos žodžio corona, kuris reiškia „karūna“, nes šių virusų glikoproteino šakos buvo panašios į saulės vainikėlį – karū (žiūrėkite paveikslėlį).
Skaityti toliau „Šarminantys produktai koronaviruso profilaktikai“

Posted in Iškyla gamtoje Valgiai

Veganiški šašlykai

Paruošimo laikas – 3 paros, bet rezultatas jus tikrai nustebins. Patiekalas vertas laiko ir kantrybės! Šiam patiekalui imame 2 pakuotes sausų, šašlyko dydžio, sojos kepsnelių. Jie yra parduodami prekybos centruose. Dedame juos į puodą, užpilame maždaug 2 litrais vandens, dedame 3 kubelius daržovių sultinio ir verdame apie 10 min. Išvirusius paliekame tame pačiame puode parai laiko (atvėsusį puodą statome į šaldytuvą, arba laikome vėsiai, pvz. balkone). Para reikalinga tam, kad kepsneliai maksimaliai prisigertų skysčio ir persismelktų sultinio kubelių skoniu. Po paros švelniai rankomis išspaudžiam skystį iš kepsnelių ir juos sudedame į indą, kuriame marinuosime. Marinavimui ant kepsnelių išspaudžiame vienos citrinos sultis, supjaustome pusės citrinos žievelę, ją taip pat dedame į būsimus šašlykus, dedame vegan majonezą, pusantro arbatinio šaukštelio cukraus, druskos pagal skonį, šiek tiek maltų pipirų, apie 15 vienetų nemaltų pipirų žirnelių, 3 lauro lapus, 1-2 vidutinio dydžio svogūnus supjaustytus griežinėliais, apie 3-4 šaukštus aliejaus. Viską atsargiai išmaišome, kad nepažeistume gabalėlių formos ir laikome dar 2 paras šaldytuve. Kepame ant iešmų ar grotelių iki gražios geltonos spalvos. Kepant reikia kartas nuo karto apipurkšti purškiamu aliejumi. Skonis bus tiesiog nuostabus! Juos mėgsta veganai, taip pat neabejingi jiems lieka ir visavalgiai.



Posted in Daržininkystė Valgiai

ČESNAKAS – PRIESKONIS IR VAISTAS

Viena iš versijų, kodėl Egipto piramidžių statybos metu, esant dideliam vergų kiekiui, gana blogose jų gyvenimo bei darbo sąlygose nebuvo epidemijų yra ta, jog vergų dienos raciono būtiną dalį sudarė kelios galvutės česnako.
Graikai laikė česnaką vargšų maistu, todėl į Afroditės šventoves nebuvo įleidžiami žmonės su česnako kvapu. Pitagoras česnaką vadino prieskonių karaliumi.
Česnako tėvynė – Pietų Azija. Jame yra sieros turinčių medžiagų, kurioms yrant susidaro dialilsulfidai. Jie yra česnako eterinio aliejaus sudėtinė dalis, o tai ir sąlygoja jo kvapą. Eteriniame alieju­je yra fitosterinų, cukraus, organinių rūgščių, yra nedidelis kiekis C, B grupės vitaminų bei hormonų.
Česnakas žadina apetitą, plačiai naudojamas kulinarijoje. Balkanų ir Viduržemio jūros šalių tautos mėgsta aštrų maistą, todėl česnaką naudoja palyginti dideliais kiekiais, kas dietologų nuomone nėra labai gerai. Vidurio Europoje patiekalo aromatizavimui tik lengvai įtrinamas indas, kuriame gaminamas maistas.
Česnako negalima valgyti žmonėms su nesveikomis kepenimis, tulžimi, inkstais ir padidinta skrandžio sekrecija.
Nemalonaus česnako kvapo burnoje išvengsime pakramtę petražolių lapų, o iš indų česnakų kvapą šalina dilgėlės.

Posted in Papuošalai

Papuošalų priežiūra

Norėdamos apsaugoti juvelyrinius dirbinius nuo nešvarumų ir pažeidimų, visuomet nusiimkite juos prieš dirbdamos su chemikalais bei naudodamos kosmetiką. Skalbiant, valant daržoves, plaunant indus bei grindis, nusiimkite žiedus ir apyrankes. Nuo kontakto su drėgna oda ant juvelyrinių dirbinių gali atsirasti tamsios dėmės, todėl nusiėmusios grandinėlę ar karolius, tuoj pat nušluostykite juos sausa flanele.

Laikyti papuošalus geriau skrynutėje. Daugelis brangakmenių, pvz., ametistas, topazas, turkis, veikiami tiesioginių saulės spindulių, blunka. Perlai, turkis, malachitas ir gintaras nemėgsta didelės drėgmės.

Auksui ir sidabrui blizgesį grąžinsite, jei minkštu šepetėliu išplausite juos pusės stiklinės muilino vandens bei 1 šaukšto amoniako tirpalu ir, nuskalautus šiltu vandeniu, sausai iššluostysite flanele.

Ant ilgiau drėgnoje vietoje buvusių sidabrinių daiktų atsiranda dėmės, kurias išvalysite skudurėliu, pamirkytu 8 proc. acto tirpale ir, perplovę vandeniu, sausai nušluostykite.

Sidabrui valyti galima naudoti ir tyrelę iš kreidos bei amoniako. Po to nuplaukite vandeniu ir nusausinkite.

Posted in Daržininkystė Gėlės

Kada tabakas naudingas

Yra atvejų, kai tabakas nekenkia sveikatai, netgi atvirkščiai – padeda: jei prieš sodų žydėjimą ir po jo apipurkšime jaunus lapelius tabako užpilu, tai išvengsime chemikalų. Užpilo paruošimo būdas: 400 g tabako užpilame 10 l karšto vandens, palaikome dvi paras, perkošiame ir pridedame 40 g sutarkuoto ūkinio muilo.

Užpilą galima pagaminti ir iš česnako: susmulkiname 180-200 g česnako skiltelių, išspaudžiame sultis, išspaudas užpilame 10 l vandens. Leidžiame nusistovėti, po to perkošiame ir tuomet įmaišome česnako sultis.

Šie žmogui nekenksmingi užpilai yra mirtini amarui, blakutėms, smulkiems vikšrams.

Dar viena puiki liaudiška sodų apsaugos priemonė – medžio pelenai. Juos barstome tarpvagiuose, pakasame vaismedžių pomedžiuose, ruošiame užpilus laistymui.

Posted in Grožis

Kosmetinės kaukės veidui

Jei veido oda sausa

Jei veido oda sausa, padėti gali aliejaus kaukė. Pašildykite bet kurios rūšies augalinį aliejų, jame pamirkykite medvilninę medžiagą, iškirpkite kyles akims ir burnai ir uždėkite ant veido. Šį kompresą uždenkite rankšluosčiu. Ant sausos veido odos galima dėti ir kitokią kosmetinę kaukę. Žalio kiaušinio trynį sumaišykite su 1 arbatiniu šaukšteliu augalinio aliejaus ir šį mišinį ant veido užtepkite pirštais, pamirkytais karštame vandenyje.

* Ant sausos veido odos galima dėti dar ir kitokią kosmetinę kaukę: 2 valgomuosius šaukštus varškės sutrinkite su grietine arba pienu (į šį mišinį galite įdėti ir truputį medaus), tada mišinį užtepkite ant veido. Bet kurios rūšies kosmetines kaukes nuplaukite iš pradžių šiltu, o vėliau – šaltu vandeniu. Skaityti toliau „Kosmetinės kaukės veidui“

Posted in Dietos Sveikata

Trumpai apie aviečių sultis

Nuo seno žmonės įvairias ligas gydo aviečių pre­paratais. Nustatyta, kad aviečių sultyse daug cuk­raus, organinių rūgščių, vitaminų B,C ir karotino. Aviečių sultyse esanti salicilo rūgštis skatina pra­kaitavimą ir gydo uždegimines ligas, todėl šiomis sultimis patariama gydyti karštinę, peršalimo ir in­fekcines ligas, anginą, faringitą ir kt. Aviečių sulty­se taip pat gausu ir folio rūgšties, kuri padeda kre­šinti kraują. Šios sultys yra vertinamos ir todėl, kad jose daug geležies, cinko, vario, mangano ir kobal­to. Aviečių sulčių patariama gerti sergantiems ane­mija, sveikstantiems po sunkių ligų ir nusilpus or­ganizmui. Jos gerina apetitą, malšina pilvo skaus­mus, skatina virškinamojo trakto ir skrandžio darbą. Liaudies medicinos žinovai nuo seno aviečių sulti­mis gydė hipertenziją ir aterosklerozę. Susmulkintų aviečių lapų antpilu sergantiems stomatitu ir angina patariama skalauti burną bei gerklę, o taip pat šio antpilo kompresais gydyti pūlines žaizdas ir kitas odos ligas. Šiuo antpilu patariama gydyti hemorojų, tiesiosios žarnos trūkinėjimus ir ginekologines li­gas. Aviečių sultys skatina šlapimo išsiskyrimą, pa­lengvina atsikosėjimą ir mažina aukštą kūno tempe­ratūrą. Aviečių sulčių patariama gerti pagyvenu­siems žmonėms, nes jos skystina kraują ir neleidžia susidaryti trombams.

Posted in Daržininkystė

Sodiname bulves daigais: vietoje gumbų – daigai

Įprastai daugumoje bulves auginančių šalių bulvės dauginamos gumbais. Antrojo Pasaulinio karo me­tais valstiečiai savo daržuose vietoj gum­bų sodindavo „akutes“, išpjautas iš bul­vių gumbų. Dauginant bulves tradiciniu būdu, sėklai sunaudojama iki 4-5 t/ha gumbų, o „akutėmis“ — kur kas mažiau. Zootechnikas Musas Gulijevas iš RF Kabardos-Balkarijos Respublikos bulves daugina daigais. Jis įrodė, kad iš bulvių daigų galima išau­ginti normalius gumbus. Daigams auginti gumbai daiginami 10°C temperatūroje. 8-10 cm ilgio daigeliai atskiriami nuo gum­bo ir sodinami į palaistytą dirvą kaip ir pomidorai ar agurkai, kai lauke esti 10°C temperatūra. Skaityti toliau „Sodiname bulves daigais: vietoje gumbų – daigai“

Posted in Paukštienos patiekalai Valgiai

Antis su vyšniomis

1 vidutinio dydžio antis, 70 g sviesto, 500 g šviežių arba šaldytų vyšnių, 0,5 stiklinės raudonojo vyno, pipirų, druskos pagal skonį.

(Patariame rinktis jauną paukštį, kurio svoris neturėtų būti didesnis nei 3 kg (idealus svoris yra 2-2,5 kg). Jauno paukščio mėsa bus minkštesnė, sultingesnė, malonesnio skonio (vyresnių ančių mėsa labai charakteringo, daugeliui nepriimtino skonio) ir greičiau iškeps. Skaityti toliau „Antis su vyšniomis“