Quick Chat

  kryzmaziedziai                                                                                           

 

Mama visuomet sakydavo: valgyk salotas iš žalumynų, užaugsi didelis ir stiprus.

Bet kas gi tos žalios salotos? Botanikai jas vadina kryžmažiedėmis daržovėmis. Tai dalis įvairiaspalvės Brassicaceae daržovių šeimos. Jose yra gliukozinolatų (turinčių azoto ir sieros), suteikiančių savitą skonį. Plačiau apie tai »

serenciaiSerenčiai

Serenčiai skatina šlapimo išsiskyrimą, prakaitavimą bei naikina žarnyno parazitus.

Serenčiai pasižymi priešuždegiminėmis , prieš grybelinėmis savybėmis.
Vieną valgomąjį šaukštą sausų serenčių žiedynų užpilkite stikline verdančio vandens, leiskite nusistovėti 2 valandas, po to antpilą nukoškite.
Sergantiems peršalimo ligomis šio antpilo patariama gerti po 2 valgomuosius šaukštus 3 ar 4 kartus per dieną. Šis antpilas taip pat skatina šlapimo išsiskyrimą. Plačiau apie tai »

sirdies-ligos-53a3fd1dce568Žmogų, ką tik patyrusį infarktą, pirmąkart gyvenime iš arti mačiau seniai, gal prieš 20 ar daugiau  metų. Tai buvo pagyvenęs vyriškis. Situacija buvo sukrečiančiai kuriozinė: tai įvyko simfoninio koncerto metu Palangos vasaros estradoje, diriguojant maestro Domarkui, pačioje kūrinio pradžioje. Vyriškis su žmona sėdėjo netoliese, antroje eilėje, kai staiga pasikeitė jo veido spalva, kvėpavimas pasidarė kriokiantis ir jis kėdėje susmuko. Medikų sulaukėm kiek vėliau, o kai išnešėm jį į parterio pakraštį, prie vyriškio palinkęs salėje atsitiktinai koncerto klausęsis medikas trumpai burbtelėjo: širdis. Domarkas dirigavo, orkestras toliau grojo. Lyg ir nieko tokio neatsitiko, visų salėje buvusių žmonių gyvenimas ir iki tol, ir po to tekėjo sava vaga, ir visgi… Plačiau apie tai »

kavaGeriate kavą?
neišmeskite kavos tirščių.

Kavos tirščiai vertingesni už pačią kavą

Jeigu esi tikras kavos mėgėjas, tai per daugybę kavos gėrimo metų turėjo susikaupti milžiniškas kiekis tirščių. Štai kaip netikėtai galima juos panaudoti paprasčiausiems buitiniams poreikiams:

Kavos tirščius reikia išdžiovinti orkaitėje, ant kepimo popieriaus.Įdėkite truputį tirščių į šaldytuvą – produktų kvapai liausis maišęsi. Įsukite tirščius į švarų skudurėlį ir įdėkite į patalynės krūvelę spintoje -tai suteiks jai ypatingą aromatą. Patrinkite truputėlį tirščių tarp delnų -tai padės atsikratyti nemalonių kvapų, likusių po žuvies darinėjimo.

TRĄŠOS.
Daug augalų (rožių krūmai, azalijos, rododendrai, lelijos) mėgsta taip vadinamą rūgščią dirvą. Kavos tirščių likučiai iš rytmetinio kavos puodelio taps šiems augalams puikiausia trąša. Jeigu jūs rimtai užsiimate sodininkyste vasarnamyje ar užmiesčio sklype, nepatingėkite išmesti tirščius į komposto duobę.

PRIEMONĖ PRIEŠ SKRUZDĖLES.
Išberkite šiek tiek džiovintų tirščių aplink tas vietas, kurias norite apsiginti nuo skruzdėlių arba tiesiai ant skruzdėlyno – tai privers jas pakeisti gyvenamą vietą.

DAŽAI.
Sudrėkinkite tirščius karštame vandenyje – gausis ekologiškai nekenksmingi dažai audiniams, popieriui ar Velykų kiaušiniams. Galima į tokius dažus pamerkti įprastus žydrus džinsus – tai suteiks jiems šviesiai rudą,“vintažinį“ atspalvį.

PRIEMONĖ NAIKINTI ĮBRĖŽIMAMS ANT BALDŲ.
Paties smulkiausio malimo tirščius užpilkite karštu vandeniu, kad susidarytų košelė. Gautą mišinį atsargiai įtrinkite į įbrėžimus, atsiradusius ant medinių baldų – jie išnyks tiesiog akyse.

VALYMO PRIEMONĖ.

Tirščiai – tokia pati abrazyvinė medžiaga kaip ir mums įprasti valomieji milteliai. Naudokite košelę iš tirščių įsisenėjusioms riebalų dėmėms naikinti nuo viryklės.

APSAUGA NUO KAČIŲ.
Jeigu jūsų katė taip ir taikosi įsirengti asmeninį tualetą po mylimu rožių krūmu, paprasčiausiai paberkite ten truputį tirščių, sumaišytų su sausomis apelsinų žievelėmis – kvapas atbaidys gyvūną.

ŠAMPŪNAS ŠUNIUI NUO BLUSŲ.
Po to, kai apdorosite savo augintinio kailį įprastu šampūnu nuo blusų,patrinkite jį dideliu kiekiu kavos tirščių, sumaišytų su vandeniu. Blusųproblema išnyks pati savaime, o kailiukas maloniai kvepės ir bus labai minkštas pačiupinėti.

Plačiau apie tai »

„Per daugelį metų ištobulinau daržovių konservavimo – ypač agurkų, pomidorų, paprikų – receptus. Sukūriau universalų marinato receptą, tinkantį visoms daržovėms be išimties ir netgi vaisiams. Turiu nemažai mano receptų gerbėjų. Dar nesutikau nė vieno žmogaus, ragavusio mano konservų, kuriam jie nepatiktų. Marinato skonis patinka vyrams, moterims, vaikams ir senoliams. Tai didelė retenybė ir garbė, kad įtiktum visiems. Tad norėčiau pristatyti auksines taisykles, kurių būtina laikytis konservuojant, kad galėtumėte mėgautis dieviško skonio daržovėmis ir vaisiais.“

Plačiau apie tai »

medus_cinamonasAr žinojote, jog medus yra vienintelis produktas, kuris negenda ir turi visas savybes, reikalingas sveikam žmogaus organizmui? Medus taip pat turi gydomųjų galių ir efektyviai gydo ne tik peršalimą, bet ir daugelį kitų ligų. O ar žinojote, jog efektyvesnio gydymo rezultato pasieksite, jeigu medų derinsite su cinamonu, kuris pasižymi ne tik nuostabiai švelniu skoniu, bet turi ir antioksidantų bei kitų savybių. Medaus ir cinamono derinys gali padėti išgydyti įvairias širdies ligas, onkologinius susirgimus, efektyviai padeda kovoje su viršsvoriu, gydo artritą… Siūlome keletą receptų, kurie tikimės, pagerins Jūsų sveikatą ir užtikrins puikią savijautą.

Plačiau apie tai »

Lietuvos kulinarijos paveldas
Nuotrauka: Lietuvos kulinarijos paveldas</p><br /><br /><br /><br />
<p>KAS SUGALVOJO SKILANDĮ</p><br /><br /><br /><br />
<p>Lietuvos baltųjų veislės kiaulių šiandien retas valstietis augina, o tikrų lašinių (per 12-14 cm storio) gauti praktiškai neįmanoma, nes turgūs ir parduotuvės užverstos cheminiais augimo stimuliatoriais prifarširuotų daniškai-lenkiškų kiauliagyvių „mėsa“ ir plonais 2-3 pirštų storio „lašiniais“, kurių sumalti mėsos malimo mašinėle nebeįmanoma, nes jie ištęžta į taukus, o plėvės apsivelia apie peiliukus. Tai yra todėl, kad greituoju cheminiu smirdančiuoju  būdu auginamų kiauliagyvių riebalai nespėja susiformuoti į tikrus lašinius, lieka pusskysčiais taukais </p><br /><br /><br /><br />
<p>Dar ir dabar sūduviai, zanavykai ir kapsai moka pagaminti tikrą skilandį.<br /><br /><br /><br /><br />
Lietuvos baltųjų veislės kiaulę skilandžio paruošimui reikia ne skersti, o “padurti”, “nusmeigti” ir tai atlikti privalo ne bet kas, o tik specialistas skerdėjas (jų senais laikais būdavo reta, - vienas kitas apylinkėje, o jų paslaugos gerai apmokamos skerdiena), nes kiaulę paskersti reikia taip, kad ji nesikankintų, nepajustų savo galo, net nežviegtų…<br /><br /><br /><br /><br />
Geri skerdikai nuo seniausių laikų, nuo viduramžių kiaulių, kaip šiandien elgiasi mėsos kombinatai, nekankindavo, netrankydavo elektra, nežvigdydavo, kaip daro neišmanėliai pjovikai, o apsvaigindavo specialiu kūju. Tai galime matyti viduramžių piešiniuose:</p><br /><br /><br /><br />
<p>Viduramžių piešiniuose matome, kaip kiaulės, prieš pjaunant, apsvaiginamos didžiuliu mediniu kūju<br /><br /><br /><br /><br />
Kiaulę, o ne paršą “padurti” reikia lapkričio mėnesį (kai kas kiaulę durdavo ir prieš Kalėdas), atsižvelgiant į Mėnulio fazes. Geriausiai tinka priešpilnis arba pilnatis. Tuomet vėsdama mėsa ''pučiasi'', būna skani ir minkšta. O ne laiku paskerstos kiaulės mėsa susitraukia kaip naginė. Suprantama mėsa privalo būti atvėsinama.<br /><br /><br /><br /><br />
Lietuvos baltųjų veislės kiaulė prieš pjaunant turi būti visą mėnesį maitinama tik ąžuolo gilėmis, negalima duoti bulvių ir miltų, nuo kurių kiaulė prisiaugina neskanių taukų ir patižusių lašinių.<br /><br /><br /><br /><br />
Skilandžiui imti tik 2 dienas 0-4º C temperatūroje atvėsintą kumpinę mėsą ir kietuosius lašinius. </p><br /><br /><br /><br />
<p>Nuotraukoje kulyta - dirvinė čiužutė (lot. Thlaspi arvense)</p><br /><br /><br /><br />
<p>Mėsa Sūduvoje būdavo ir dar kai kur tebėra degtukų dėžutės dydžio gabalais kapojama ką tik šviežiai specialiai šiam tikslui išskobtame ir tik žaljovario (taip žaliąjį gluosnį vadina sūduviai; yra ir sidabralapiai gluosniai. Džiovinta ir trinta sidabralapio gluosnio žievė „pročkeliai“ yra veiksmingas nuskausminantis vaistas) geldoje, - žaljovario syvai išlaiko mėsos raudoną spalvą (senovėje pagal sūduvius salietrą skilandin dėdavo tik visiški goželiai, vėplos. Šiais laikais, kai gluosnių matomai sumažėjo ir juos pjauti draudžiama, galima dėti 20 kg mėsos 10 g salietros – kalio druskos), stambiai kapota arba pjaustyta mėsa išmaišoma su pusės degtuko dėžutės dydžio stambiai kapotų arba pjaustytų kietų lašinių gabalais, pagardinama druska, stambiai grūstais juodaisiais ir kvapiaisiais pipirais ir juodomis kulytos sėklelėmis (sūduviai puikiai pažįsta šią prieskoninę žolelę, juolab, kad ji mėsai suteikia saikingai jaučiamą česnako aromatą ir negadina mėsos, kaip tikras česnakas, nes nuo česnako mėsa pradeda gesti ir net pūti... Kitiems pranešu, kad kulyta yra dirvinė čiužutė (lot. Thlaspi arvense) - bastutinių (Brassicaceae) šeimos augalas. Ši žolelė gavo kulytos pavadinimą todėl, kad nuo neatmenamų laikų yra naudojama vyrų potencijai gydyti. Beje, ji yra žymiai veiksmingesnė, negu garsusis ženženis, o kulytos arbata galingesnė už viagrą).</p><br /><br /><br /><br />
<p> Autentiškas skilandžio receptas:<br /><br /><br /><br /><br />
15 kg kiaulienos kumpinės, supjaustytos degtukų dėžutės dydžio gabalais,<br /><br /><br /><br /><br />
5 kg kietų lašinių, supjaustytų pusės degtukų dėžutės dydžio gabalais,<br /><br /><br /><br /><br />
30 g druskos,<br /><br /><br /><br /><br />
10 g salietros – kalio druskos,<br /><br /><br /><br /><br />
5 g kulytos (dirvinės čiužutės) grūdelių,<br /><br /><br /><br /><br />
5 g stambiai grūstų juodųjų pipirų,<br /><br /><br /><br /><br />
5 g stambiai grūstų kvapiųjų pipirų.</p><br /><br /><br /><br />
<p> Autentiškas daratos ir kindziuko receptas:<br /><br /><br /><br /><br />
5 kg kiaulienos kumpinės, supjaustytos pusės degtukų dėžutės dydžio gabalais,<br /><br /><br /><br /><br />
1, 5 kg kietų lašinių, supjaustytų ketvirčio degtukų dėžutės dydžio gabalais,<br /><br /><br /><br /><br />
10 g druskos,<br /><br /><br /><br /><br />
3 g salietros – kalio druskos,<br /><br /><br /><br /><br />
1,5 g kulytos (dirvinės čiužutės) grūdelių,<br /><br /><br /><br /><br />
1,5 g stambiai grūstų juodųjų pipirų,<br /><br /><br /><br /><br />
1,5 g stambiai grūstų kvapiųjų pipirų.</p><br /><br /><br /><br />
<p> Nuotraukoje kiaulės skrandyje sukištas kapotas kiaulienos kumpinės mėsos ir kietų lašinių  įdaras</p><br /><br /><br /><br />
<p>Skilandžiui taip paruošta mėsa sukišama į gerai išplautą išsausintą kiaulės skrandį, surišama taip, kad gautųsi du ragai, suveržiama medinėmis lentutėmis, šaltoje vietoje savaitei gerai paslegiama (didžiausia gėda tiems namams, kurių skilandyje būdavo likę oro tarpai) ir kabinama senovėje tiesiai į kaminą (specialus įrenginys, kuris buvo stubos viduryje ir jame ant ugniakuro buvo gaminamas valgis, o vėlesniais laikais ant namo (stubos) aukšto į šalia kamino pastatytą žaljovario (gluosnio) lentų spintą (kitas medis netinka).<br /><br /><br /><br /><br />
Spintos apačioje iš kamino yra skylė, pro kurią įeina dūmai, ir tokia pat skylė į kaminą yra spintos viršuje, pro kurią dūmai į kaminą išeina.<br /><br /><br /><br /><br />
Jau pati skrandžio ar kiaulės pūslės plėvė apsaugo nuo gyvių ar bakterijų patekimo į mėsą, bet neblogai padeda ir aitrūs dūmai (sūduviai žinojo kaip ką vadinti: AŠTRŪS BŪDAVO DAIKTAI, AITRŪS -  DŪMAI, GRAUDŪS - VALGIAI, GAIŽŪS - GĖRIMAI…)<br /><br /><br /><br /><br />
Nedaug į spintą dūmų pakliūna, bet jų pakanka, kad nuo nepageidaujamų gyvių apsaugotų ir šaltų dūmų apgaubtyje skilandis nokinasi, rauginasi (fermentuojasi) kelis metus.<br /><br /><br /><br /><br />
O kiaulės pūslėje yra gaminami darata arba kindziukas, - jiedu yra ovalinio lašo formos, taip pat nokinami (fermentuojami) šaltų dūmų apgaubtyje, bet mažiau laiko.<br /><br /><br /><br /><br />
Daratas, kinziukus ir skilandžius šaltai rūko rūkyklose tik visiški neišmanėliai ir tinginiai, kaip sako sūduviai - “goželiai” arba sukčiai, kurie nesupranta kuo skiriasi nokintos (fermentuotos) ir rūkytos mėsos skoniai, kvapai (aromatai), išvaizda ir netgi konsistencijos, kuriems svarbiau ne skonis ir kvapas, o tik, kad greitai pasigamintų ir būtų galima parduoti turguje, apmulkinus neišmanantį pirkėją.<br /><br /><br /><br /><br />
Būtent taip mūsų dienomis „skilandžius“ gamina mėsos fabrikai. Tikrą skilandį nuo fabrikinio gali neatskirti tik aklas, nupjauta nosimis ir druskos rūgštimi išplikyta burna žmogėnas... O kur dingo tų niekalų gamintojų, gamybos technologų sąžinė, garbė ir orumas?..</p><br /><br /><br /><br />
<p> Nuotraukoje taip atrodo darata</p><br /><br /><br /><br />
<p>Darata yra dedama ant stalo per bulviakasį  arba šienapjūtę {6-7 mėnesius nokinama (fermentuojama), bet ne rūkoma!}, - daratos mėsa yra švelnaus nokintos (fermentuotos) mėsos skonio. </p><br /><br /><br /><br />
<p> Nuotraukoje taip atrodo kindziukas</p><br /><br /><br /><br />
<p>Kindziukas pjaunamas per bulviakasį {10-11 mėnesių nokinamas (fermentuojamas), bet ne rūkomas!!}, - tas malonus liesti, žavėtis jo ovalumu gaminys yra ryškesnio nokintos raugintos mėsos skonio, stalan patiekiamas bulviakasio talkų metu.<br /><br /><br /><br /><br />
Na, o pats karalius – gero vyro glėbio apimties skilandis su dviem ragais pjaunamas tik per kitų metų rugiapjūtę {21 mėnesį nokinamas (fermentuojamas), bet ne rūkomas!!!}.<br /><br /><br /><br /><br />
Man teko tokio skilandžio ragauti ties Vilkaviškiu per rugiapjūtę: vyrai sėdėjome tolokai nuo namo obelų sode, kalbėjomės, kol moterys virtuvėje ruošė vaišes. Virtuvės langas buvo praviras. Ir staiga mus pasiekė neįprastas, fantastiškas, viliojantis, seiles sukėlęs, pasakišką apetitą sužadinęs aromatas, - prapjauto skilandžio nokintos (fermentuotos) mėsos kvapas.<br /><br /><br /><br /><br />
Moterims mūsų kviesti nereikėjo, - paskubomis sugužėjome stubon. Aš smalsumo vedinas užsukau į virtuvę. Ten ant stalo gulėjo vyro glėbio apimties per pusę perpjautas skilandis, kuris skleidė pritrenkiančiai gardų, sakyčiau netgi gundantį kvapą. Turbūt tai yra vienintelis pasaulyje žmogaus sukurtas kiaulienos patiekalas, kurio aromatą ir skonį būtų galima apibūdinti  - orgazmišku.<br /><br /><br /><br /><br />
Ir po to, kai ant stalo buvo atneštos lėkštės diametro dydžio plonytės kaip popierius dieviško aromato skilandžio riekės, kai įdėtos burnoje jos tirpte sutirpo, sukėlusios dausų palaimos jausmus, - galima drąsiai teigti, - nebuvo, nėra ir niekur kitur pasaulyje nebus gardesnio mėsos gaminio.<br /><br /><br /><br /><br />
Bet tie smaguriai sūduviai, kad juos kur galas, vien tuo nepasitenkino: dėjo ant stalo juodos ruginės duonos, keptos ant kopūstų lapų, dėjo kietos kaip sviestas rūgščios naminės grietinės. Liepė teptis ant duonelės grietinės, ant viršaus suraityti skilandžio riekę ir dar taip paragauti. Na, ką žmogus po tokių vaišių gali pasakyti, - nebent tik tai, kad rojų žmogus ir žemėje gali susikurti, ir tai pirmieji padarė sūduviai...<br /><br /><br /><br /><br />
Kas yra ragavęs šio sūduvių neįprasto skonio nokintos raugintos (fermentuotos) mėsos gaminio, plonytėmis juostomis supjaustyto (beveik du metus nokinama mėsa įgauna ne tik savaimingą, nepakartojamą skonį, kvapą (aromatą), bet ir konsistenciją, - jo mėsos gabalai tarpusavyje taip susijungia, susiklijuoja, kad tampa lyg vientisi), patiekiamo su juoda rugine duona ir kieta rūgščia grietine, tas jau amžiams nebeužmirš jo fantastiško skonio ir kvapo.<br /><br /><br /><br /><br />
O jau kas nepatingės gaminti skilandį, kas Europos vartotojams pateiks jį žaljovario (gluosnio) medinėse skrynelėse, nes būtent jose perpjautas skilandis būdavo išlaikomas net iki penkerių metų, tas tikrai taps pirmuoju savo sąžiningu darbu užsidirbusiu Lietuvos milijonieriumi.</p><br /><br /><br /><br />
<p>Visus šiandien maisto prekių mėsos gamintojų-gadintojų niekalus “rūkytus skilandžius” vadinu tikruoju jų vardu – rūkytos nemėsos chemizutais gumulais.<br /><br /><br /><br /><br />
Didžiausiai visų lietuvių ir ypač sūduvių gėdai lietuvių kulinarijos paveldo mėsos gamyboje nesigaudantys valdininkai - „činovnikai“ jau suspėjo Europos Sąjungoje įteisinti ir net “skilandžiu“ pavadinti Lietuvos mėsos gamyklų cheminių auginimo stimuliatoriais skatintų ir genetiškai modifikuotais dirbtiniais pašarais maitintų kiauliagyvių sūrų kancerogeninį (“šaltai rūkytą“) chemizuotos mėsos-nemėsos gumulą, kurio vieta turėtų būti tik brokdarių-falsifikatorių lentynoje.<br /><br /><br /><br /><br />
 Mano supratimu sūduviams (suvalkiečiams) jau būtų pats laikas iš Lietuvos mėsos gamintojų-gadintojų prisiteisti milijonines sumas už skilandžio vardo diskreditaciją, už tai, kad jie iš vis nesuvokia skilandžio gamybos technologijos, kad net nežino kas per dalykas yra mėsos fermentavimas. Technologiškai tai yra visai kitoks mėsos ruošimo būdas, nei rūkymas, kad būtų lengviau valdininkams suprasti, - tai toks skirtumas kaip malkų pjovimas nuo grybų rinkimo…</p><br /><br /><br /><br />
<p>       Nuotraukoje šaltai rūkytas aukštaičių kekulas                          Nuotraukoje dzūkiškai vytintos avienos dešros</p><br /><br /><br /><br />
<p>Būtent mėsos fermentavimas yra išskirtinis mėsos apdorojimo būdas, kurį žino vien tik sūduviai, kaip aukštaičiai žino kekulo ir skubriųjų dešrų karštą rūkymą, dzūkai – avienos dešrų ir kumpių vytinimą, žemaičiai -  kraujyje nokinto palendvico ir užtrino šaltą rūkymą.<br /><br /><br /><br /><br />
 Ir gamintojai-gadintojai, ir mėsos gamybos nesimokę valdininkai šiandien jau be jokios gėdos naudojasi išskirtiniu sūduvių gaminio vardu, tik ar ilgai vyks ši profonacija?..<br /><br /><br /><br /><br />
Nesuprantu kaip ir kada Lietuvoje vietoje „kapotinių“ dešrų atsirado „skilandinės“ dešros. Matyt, tai bus atsitikę per skilandžio gamybos technologijos neišmanymą: skilandis yra skilandžiu ne vien todėl, kad jo mėsa ir lašiniai yra kapojama, o todėl, kad kapota arba stambiai pjaustyta kiaulienos kumpinės mėsa turi savo išskirtinį prieskoniavimą, kimšimą į kiaulės skrandį, džiovinimą suslėgus ir paskui mažiausiai 21 mėnesį fermentavimą šaltų dūmų apsuptyje.<br /><br /><br /><br /><br />
Mėsos vartotojai turėtų žinoti, kad tais gamintojais, kurie gamina „skilandines dešras“, pasitikėti negalima, nes jie mėsos gamyboje yra profanai ir gamina nevykusį pakaitalą (surogatą)...</p><br /><br /><br /><br />
<p>Kaunas, 2010 m. vasario 10 d.<br /><br /><br /><br /><br />
Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas<br /><br /><br /><br /><br />
Vincentas Sakas<br /><br /><br /><br /><br />
Mob. tel. +370617 24 338Lietuvos baltųjų veislės kiaulių šiandien retas valstietis augina, o tikrų lašinių (per 12-14 cm storio) gauti praktiškai neįmanoma, nes turgūs ir parduotuvės užverstos cheminiais augimo stimuliatoriais prifarširuotų daniškai-lenkiškų kiauliagyvių „mėsa“ ir plonais 2-3 pirštų storio „lašiniais“, kurių sumalti mėsos malimo mašinėle nebeįmanoma, nes jie ištęžta į taukus, o plėvės apsivelia apie peiliukus. Tai yra todėl, kad greituoju cheminiu smirdančiuoju būdu auginamų kiauliagyvių riebalai nespėja susiformuoti į tikrus lašinius, lieka pusskysčiais taukais.
Dar ir dabar sūduviai, zanavykai ir kapsai moka pagaminti tikrą skilandį.
Lietuvos baltųjų veislės kiaulę skilandžio paruošimui reikia ne skersti, o “padurti”, “nusmeigti” ir tai atlikti privalo ne bet kas, o tik specialistas skerdėjas (jų senais laikais būdavo reta, – vienas kitas apylinkėje, o jų paslaugos gerai apmokamos skerdiena), nes kiaulę paskersti reikia taip, kad ji nesikankintų, nepajustų savo galo, net nežviegtų…
Geri skerdikai nuo seniausių laikų, nuo viduramžių kiaulių, kaip šiandien elgiasi mėsos kombinatai, nekankindavo, netrankydavo elektra, nežvigdydavo, kaip daro neišmanėliai pjovikai, o apsvaigindavo specialiu kūju. Tai galime matyti viduramžių piešiniuose:Viduramžių piešiniuose matome, kaip kiaulės, prieš pjaunant, apsvaiginamos didžiuliu mediniu kūju
Kiaulę, o ne paršą “padurti” reikia lapkričio mėnesį (kai kas kiaulę durdavo ir prieš Kalėdas), atsižvelgiant į Mėnulio fazes. Geriausiai tinka priešpilnis arba pilnatis. Tuomet vėsdama mėsa “pučiasi“, būna skani ir minkšta. O ne laiku paskerstos kiaulės mėsa susitraukia kaip naginė. Suprantama mėsa privalo būti atvėsinama.
Lietuvos baltųjų veislės kiaulė prieš pjaunant turi būti visą mėnesį maitinama tik ąžuolo gilėmis, negalima duoti bulvių ir miltų, nuo kurių kiaulė prisiaugina neskanių taukų ir patižusių lašinių.
Skilandžiui imti tik 2 dienas 0-4º C temperatūroje atvėsintą kumpinę mėsą ir kietuosius lašinius.Nuotraukoje kulyta – dirvinė čiužutė (lot. Thlaspi arvense)

Plačiau apie tai »

pakalnutesLietuvos miškuose yra daug augalų, kuriuos sumaišius su vaistažolėmis, galima taip apsinuodyti, kad be ligoninės nepavyks išsiversti. O alergišką žmogų nuo augalo kilusi alerginė reakcija gali pražudyti vos per keliolika minučių. Visgi net ir netinkamai panaudojus daržo gėrybes galima rimtai susirgti. Žolininkai perspėja, kad išgėrus bulvių lapų nuoviro galima ir išprotėti. Plačiau apie tai »

kompostasSodyboje ar sode per metus kaupiamos visos pūvančios organinės atliekos yra puikios natūralios trąšos. Dvi dėžės — tai visas komposto gavybos „mechanizmas“.

Kaip nesunkiai per metus kolektyvinio sodo sklype galima gauti 20-30 kibirų puikių natūralių trąšų? Plačiau apie tai »

Įtempiamos lubos 2

Lubos kurių nereikia lyginti ir dažyti, įrengiamos vos per vieną dieną.

Įtempiamos lubos – nauja, bet sparčiai populiarėjanti lubų apdailos medžiaga. Šios lubos montuojamos paprastai ir greitai beveik visose patalpose, nereikalauja ypatingos priežiūros. Jos gali būti įvairių dydžių, formų, spalvų, tekstūrų, blizgios ir matinės, vienspalvės ar spalvotos. Tokios lubos gali būti su fotospauda, tad ant jų galite perkelti norimą paveikslą. Dažnai renkamasi įtempiamąsias lubas, kadangi jos leidžia įgyvendinti įvairiausias interjero idėjas. Šios lubos gali būti lengvai derinamos su kitomis kabančiųjų lubų sistemomis, tokiomis kaip gipso kartono plokščių lubos.  Iš šios medžiagos galite daryti įvairių formų kraštus, o per vidurį liks sumontuoti įtempiamas lubas. Toks sprendimas leis žaisti spalvomis, faktūromis, derinti skirtingus apšvietimo sprendimus. Įtempiamas lubas renkasi ir tie, kurie nenori šalinti lubų defektų, o tiesiog siekia juos paslėpti. Lubų nereikia lyginti ar kitaip tvarkyti – plėvelė paprasčiausiai užmaskuoja lubų trūkumus. Plačiau apie tai »

Paieška
Registruotis
Reklama
Facebook
Lankomumas
Šalių skaitiklis
Susidomėjimas

TopHost.lt