Peletrūnai, arba vaistiniai kiečiai, kartais vadinami že­maitišku prieskoniu, nes že­maičiai jį ypač mėgsta ir juo skanina savo nacionalinį pa­tiekalą kastinį, deda jo į varškę, sriubas. Prieskoniams vartoja­mi švieži ir džiovinti peletrūnų lapai. Jais tinka pagardinti sa­lotas, varškės, avienos, kiauši­nių gaminius, sriubas, padažus, aromatizuoti marinatus, kon­servuoti agurkus, pomidorus ir kitas daržoves, taip pat įvairius nealkoholinius gėrimus. Pele­trūnai vartojami ir įvairiems negalavimams gydyti.

Continue reading „Vaistiniai kiečiai” →

Jomis aromatizuojama troškinta mėsa, žuvys, daržo­vės, net druska ir cukrus! Taip pat jų dedama į desertus, ke­pinius, netgi užšaldoma ledo kubeliuose.

Levandos pasižymi ramina­muoju, spazmų atpalaiduoja­muoju ir antiseptiniu poveikiu. Aromaterapijoje levandos pa­gelbsti nuo įtampos, migrenos, miego sutrikimų. Šiuo augalu atbaidysite kandis.

Continue reading „Levandos” →

Vos sunegalavus tikrai nebūtina iškart griebtis cheminių vaistų. Kartais puikiausiai gelbsti ir vaistažolės. Tik kad vaistiniai augalai iš tiesų teiktų naudos bei gydytų, reikia labai tiksliai žinoti, kaip juos tinkamai paruošti ir vartoti. Vaistažolių arbata tinka ir profilaktikai, ir įvairioms ligoms gydyti bei organizmui stiprinti. Ypač augalai gelbsti ūmiais atvejais, tarkim, sutrikus virškinimui, peršalus ir pan.

Išties daug sveikiau gurkšnoti vaistažolių arbatą nei ištisą dieną darbe gerti kavą. Šilta arbata geriau malšina troškulį karštomis vasaros dienomis. Ne veltui pietų šalyse per karštymetį žmonės gaivinasi puodeliu šiltos arbatos. Continue reading „Dešimt vaistažolių” →

Jeigu ilgai neužmiegate, nesigriebkite tabletės. Vietoj jos apsiaukite šiltas vilnones puskojines ir pamažėle (lovoje) išger­kite šilto, bet ne karšto pieno stiklinę su šaukšteliu medaus (arba
gabalėliu cukraus).