Spalis savo pavadinimą yra gavęs nuo linamynio talkų, per kurias skraido spaliai, gelsvu pluoštu gula linai, virsiantys drobėmis, audiniais, drabužiais, ir iki šiol taip tebevadinamas.

Linas – tai mėlynai žydinti grūdinė kultūra. Jo sekios, kurios dar vadinamos sėmenimis, yra plokščios, ovalo formos, truputį didesnės už sezamo sėklas. Continue reading „Apie linus” →

Akmens amžiuje mūsų protėviai dar neaugino grūdinių kultūrų, bet jau žinojo, kas yra duona! Tai duona, kuri yra pagaminama iš riešutų, grūdų, sėklų ir augalinio aliejaus. Continue reading „Duona, atkeliavusi iš akmens amžiaus – senovinis receptas” →

Lietuvos kulinarijos paveldas

 (Ypatingų patiekalų receptus rasite antrojoje straipsnio dalyje)

Teigti, kad valgomieji ledai senovės Lietuvoje buvo vien tik diduomenės ar turtingųjų išskirtinis gardėsis, būtų neteisinga. Žemieji luomai – valstiečiai, o vėliau, susiformavus miestams, ir miestelėnai taip pat nuo senų senovės mokėjo gamintis gal kitokius, bet artimus valgomiesiems ledams valgius. Bene populiariausias valgis buvo sušaldyta pertrinta varškė su medumi ir tekšėmis „Krikšto boba“, valgoma per sarmatišką Kumeliuko šventę (kai kuriose Lietuvos vietose ta diena dar būdavo vadinama „Kumeliuko krikštynomis“), kuri būdavo švenčiama per pirmąją mėnulio delčią po žiemos saulėgrąžos. Continue reading „Valgomuosius ledus lietuviai gaminosi net iki krikščionybės krikšto” →