„Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkština širdį, prabudina mintį, išvaro tingumą”, – sakė garsusis Vidurinės Azijos gydytojas Avicena (X-XI a.). Dar gerokai anksčiau už jį žmonės jau žinojo, kad arbata tonizuoja, malšina troškulį ir alkio jausmą, kad ji labai naudinga žmonėms, dirbantiems įtemptą, sunkų darbą. Skaityti toliau „Arbatos teikiama nauda” →

Pavargote nuo vasaros kaitros ar darbų sode? Atsigaivinti Jums tikrai padės ši puiki arbata:

Sudedamosios arbatos dalys:

*Puokštelė šviežių ramunėlių

*0.5 nedidelio pankolio

*1 citrina

*800 ml vandens

Skaityti toliau „Vasaros arbata” →

Žalioji arbata geriama jau daugiau nei 4000 metų, ji jau seniai populiari Azijos kultūroje ir tik visai neseniai atkeliavo į Lietuvą. Senovės Kinijos ir Japonijos medicinos šaltiniuose teigiama, kad žaliosios arbatos vartojimas gali išgydyti ligas, o naujausi moksliniai tyrimai pagrindė tūkstančius metų gyvuojančios žalios arbatos gydomasias savybes, išlaikant organizmo pusiausvyrą ir siekiant išvengti onkologinių susirgimų.  Skaityti toliau „„Arbatų karalienė“ tūkstančius metų padedanti kovoti su sunkiomis ligomis” →

1. Jauninanti kompozicija – dilgėlė, garšva, mėta, ugniažolė, medetka, jazminas.
2. Kepenų darbui skatinti – juozažolė, debesylas, dilgėlė, garšva.
3. Nuo peršalimo, kosulio – aviečių lapai, medetka, šeivamedis. Skaityti toliau „Vaistažolių arbatos, skirtos grožiui ir sveikatai” →

Kviečių grūdus pakepiname iki rudumo. Dedame į šaltą vandenį ir verdame arbatą, kol užvirs vanduo. Vasarą šią arbatą galime gerti ataušintą.

Ji labai padeda sergant širdies ligomis, kai vargina artritas, reumatas. Pienių šaknis kruopščiai nuplauname ir sudžioviname. Supjaustytas smulkiais gabalėliais džiovintas pienių šaknis pakepiname ant keptuvės su trupučiu aliejaus, sumalame ir verdame 10 min. Vienam puodeliui — šaukštelis šaknų. Kai išvirs, nukošiame ir geriame. Ji bus kartesnė, aitresnė, jeigu pridėsime cikorijos.