ČESNAKAS – PRIESKONIS IR VAISTAS
Viena iš versijų, kodėl Egipto piramidžių statybos metu, esant dideliam vergų kiekiui, gana blogose jų gyvenimo bei darbo sąlygose nebuvo epidemijų yra ta, jog vergų dienos raciono būtiną dalį sudarė kelios galvutės česnako.
Graikai laikė česnaką vargšų maistu, todėl į Afroditės šventoves nebuvo įleidžiami žmonės su česnako kvapu. Pitagoras česnaką vadino prieskonių karaliumi.
Česnako tėvynė – Pietų Azija. Jame yra sieros turinčių medžiagų, kurioms yrant susidaro dialilsulfidai. Jie yra česnako eterinio aliejaus sudėtinė dalis, o tai ir sąlygoja jo kvapą. Eteriniame aliejuje yra fitosterinų, cukraus, organinių rūgščių, yra nedidelis kiekis C, B grupės vitaminų bei hormonų.
Česnakas žadina apetitą, plačiai naudojamas kulinarijoje. Balkanų ir Viduržemio jūros šalių tautos mėgsta aštrų maistą, todėl česnaką naudoja palyginti dideliais kiekiais, kas dietologų nuomone nėra labai gerai. Vidurio Europoje patiekalo aromatizavimui tik lengvai įtrinamas indas, kuriame gaminamas maistas.
Česnako negalima valgyti žmonėms su nesveikomis kepenimis, tulžimi, inkstais ir padidinta skrandžio sekrecija.
Nemalonaus česnako kvapo burnoje išvengsime pakramtę petražolių lapų, o iš indų česnakų kvapą šalina dilgėlės.
Papuošalų priežiūra
Norėdamos apsaugoti juvelyrinius dirbinius nuo nešvarumų ir pažeidimų, visuomet nusiimkite juos prieš dirbdamos su chemikalais bei naudodamos kosmetiką. Skalbiant, valant daržoves, plaunant indus bei grindis, nusiimkite žiedus ir apyrankes. Nuo kontakto su drėgna oda ant juvelyrinių dirbinių gali atsirasti tamsios dėmės, todėl nusiėmusios grandinėlę ar karolius, tuoj pat nušluostykite juos sausa flanele.
Laikyti papuošalus geriau skrynutėje. Daugelis brangakmenių, pvz., ametistas, topazas, turkis, veikiami tiesioginių saulės spindulių, blunka. Perlai, turkis, malachitas ir gintaras nemėgsta didelės drėgmės.
Auksui ir sidabrui blizgesį grąžinsite, jei minkštu šepetėliu išplausite juos pusės stiklinės muilino vandens bei 1 šaukšto amoniako tirpalu ir, nuskalautus šiltu vandeniu, sausai iššluostysite flanele.
Ant ilgiau drėgnoje vietoje buvusių sidabrinių daiktų atsiranda dėmės, kurias išvalysite skudurėliu, pamirkytu 8 proc. acto tirpale ir, perplovę vandeniu, sausai nušluostykite.
Sidabrui valyti galima naudoti ir tyrelę iš kreidos bei amoniako. Po to nuplaukite vandeniu ir nusausinkite.
Kada tabakas naudingas
Yra atvejų, kai tabakas nekenkia sveikatai, netgi atvirkščiai – padeda: jei prieš sodų žydėjimą ir po jo apipurkšime jaunus lapelius tabako užpilu, tai išvengsime chemikalų. Užpilo paruošimo būdas: 400 g tabako užpilame 10 l karšto vandens, palaikome dvi paras, perkošiame ir pridedame 40 g sutarkuoto ūkinio muilo.
Užpilą galima pagaminti ir iš česnako: susmulkiname 180-200 g česnako skiltelių, išspaudžiame sultis, išspaudas užpilame 10 l vandens. Leidžiame nusistovėti, po to perkošiame ir tuomet įmaišome česnako sultis.
Šie žmogui nekenksmingi užpilai yra mirtini amarui, blakutėms, smulkiems vikšrams.
Dar viena puiki liaudiška sodų apsaugos priemonė – medžio pelenai. Juos barstome tarpvagiuose, pakasame vaismedžių pomedžiuose, ruošiame užpilus laistymui.
Kosmetinės kaukės veidui
Jei veido oda sausa
Jei veido oda sausa, padėti gali aliejaus kaukė. Pašildykite bet kurios rūšies augalinį aliejų, jame pamirkykite medvilninę medžiagą, iškirpkite kyles akims ir burnai ir uždėkite ant veido. Šį kompresą uždenkite rankšluosčiu. Ant sausos veido odos galima dėti ir kitokią kosmetinę kaukę. Žalio kiaušinio trynį sumaišykite su 1 arbatiniu šaukšteliu augalinio aliejaus ir šį mišinį ant veido užtepkite pirštais, pamirkytais karštame vandenyje.
* Ant sausos veido odos galima dėti dar ir kitokią kosmetinę kaukę: 2 valgomuosius šaukštus varškės sutrinkite su grietine arba pienu (į šį mišinį galite įdėti ir truputį medaus), tada mišinį užtepkite ant veido. Bet kurios rūšies kosmetines kaukes nuplaukite iš pradžių šiltu, o vėliau – šaltu vandeniu. Continue reading „Kosmetinės kaukės veidui”
Trumpai apie aviečių sultis
Nuo seno žmonės įvairias ligas gydo aviečių preparatais. Nustatyta, kad aviečių sultyse daug cukraus, organinių rūgščių, vitaminų B,C ir karotino. Aviečių sultyse esanti salicilo rūgštis skatina prakaitavimą ir gydo uždegimines ligas, todėl šiomis sultimis patariama gydyti karštinę, peršalimo ir infekcines ligas, anginą, faringitą ir kt. Aviečių sultyse taip pat gausu ir folio rūgšties, kuri padeda krešinti kraują. Šios sultys yra vertinamos ir todėl, kad jose daug geležies, cinko, vario, mangano ir kobalto. Aviečių sulčių patariama gerti sergantiems anemija, sveikstantiems po sunkių ligų ir nusilpus organizmui. Jos gerina apetitą, malšina pilvo skausmus, skatina virškinamojo trakto ir skrandžio darbą. Liaudies medicinos žinovai nuo seno aviečių sultimis gydė hipertenziją ir aterosklerozę. Susmulkintų aviečių lapų antpilu sergantiems stomatitu ir angina patariama skalauti burną bei gerklę, o taip pat šio antpilo kompresais gydyti pūlines žaizdas ir kitas odos ligas. Šiuo antpilu patariama gydyti hemorojų, tiesiosios žarnos trūkinėjimus ir ginekologines ligas. Aviečių sultys skatina šlapimo išsiskyrimą, palengvina atsikosėjimą ir mažina aukštą kūno temperatūrą. Aviečių sulčių patariama gerti pagyvenusiems žmonėms, nes jos skystina kraują ir neleidžia susidaryti trombams.
Sodiname bulves daigais: vietoje gumbų – daigai
Įprastai daugumoje bulves auginančių šalių bulvės dauginamos gumbais. Antrojo Pasaulinio karo metais valstiečiai savo daržuose vietoj gumbų sodindavo „akutes“, išpjautas iš bulvių gumbų. Dauginant bulves tradiciniu būdu, sėklai sunaudojama iki 4-5 t/ha gumbų, o „akutėmis“ — kur kas mažiau. Zootechnikas Musas Gulijevas iš RF Kabardos-Balkarijos Respublikos bulves daugina daigais. Jis įrodė, kad iš bulvių daigų galima išauginti normalius gumbus. Daigams auginti gumbai daiginami 10°C temperatūroje. 8-10 cm ilgio daigeliai atskiriami nuo gumbo ir sodinami į palaistytą dirvą kaip ir pomidorai ar agurkai, kai lauke esti 10°C temperatūra. Continue reading „Sodiname bulves daigais: vietoje gumbų – daigai”
Antis su vyšniomis
1 vidutinio dydžio antis, 70 g sviesto, 500 g šviežių arba šaldytų vyšnių, 0,5 stiklinės raudonojo vyno, pipirų, druskos pagal skonį.
(Patariame rinktis jauną paukštį, kurio svoris neturėtų būti didesnis nei 3 kg (idealus svoris yra 2-2,5 kg). Jauno paukščio mėsa bus minkštesnė, sultingesnė, malonesnio skonio (vyresnių ančių mėsa labai charakteringo, daugeliui nepriimtino skonio) ir greičiau iškeps. Continue reading „Antis su vyšniomis”
Patiekalai iš anties
Virta antis grybų padaže
1 vidutinio dydžio antis, 250 g prieskoninių daržovių (petražolės, krapai, salierai, porai, morkos, juozažolės, kalendros ir pan.), lauro lapelis, truputis druskos.
Padažui: 25 g džiovintų grybų, 1 svogūnas, 50 g sviesto, 2 šaukštai miltų, 1 stiklinė grietinės, pipirų, druskos pagal skonį. Continue reading „Patiekalai iš anties”
Namų jaukumą padės sukurti minkšti baldai, šiltos spalvos ir interjero detalės
Daugelis stengiasi susikurti tokius namus, kuriuos galėtų jaustis kuo maloniau. Šiuo metu tai padaryti yra gana paprasta, kadangi elektroninėse prekybos vietose yra labai platus ne tik baldų, tačiau taip pat ir įvairių interjero smulkmenų pasirinkimas, kuris suteiks Jums galimybę džiaugtis skoningai atrodančiais namais. Continue reading „Namų jaukumą padės sukurti minkšti baldai, šiltos spalvos ir interjero detalės”
Vietos, į kurias verta užsukti pasportuoti Vilniuje
Jeigu atvažiavote į Lietuvos sostinę ne tik pabūti trumpam, bet ir pagyventi kurį laiką, jums gali praversti įvairi naudinga informacija apie kasdienes vietas, į kurias galbūt einate savo gimtajame mieste. Tai vietos, kuriose galima praleisti laisvalaikį, pasportuoti, pabūti su šeima bei draugais ir vietos, kuriose galima įsigyti reikiamų prekių. Continue reading „Vietos, į kurias verta užsukti pasportuoti Vilniuje”
