Bulvės su obuoliais
l kg bulvių, 750 g obuolių, 80 g sviesto ar margarino, 2 šaukštai pyrago džiūvėsėlių, druskos, mairūno.
Nuskustas bulves ir obuolius supjaustyti juostelėmis ir, įdėjus druskos, mairūno troškinti mažame vandens kiekyje. Apibarstyti riebaluose pakepintais džiūvėsėliais. Tinka prie riebių mėsos patiekalų.
Apelsinų sulčių, mėtų ir medaus kokteilis
1 stiklinė šviežiai išspaustų apelsinų sulčių, 1 stiklinė vandens, 2 arbatiniai šaukšteliai medaus, 1 arbatinis šaukštelis citrinos sulčių, 2 arbatiniai šaukšteliai klevų sirupo, kelių šviežių ar džiovintų mėtų lapelių (jų kiekis priklauso nuo to, kiek kokteilyje norite jausti mėtų skonį), žiupsnelis cinamono.
Užplikykite mėtų lapelius pakankamu kiekiu verdančio vandens ir leiskite arbatai pritraukti. Skaityti toliau „Apelsinų sulčių, mėtų ir medaus kokteilis”
Špinatų apkepas
0,5 kg špinatų, 100 g pyrago džiūvėsėlių, 0,5 stiklinės pieno, 3 kiaušinių tryniai, 3-5 baltymai, sviesto, grietinės, druskos.
Nuplautus špinatus apvirti nedideliame kiekyje pasūdyto vandens. Nulašinti ir pertrinti per sietelį. Sudėti su kiaušinio tryniais ištrintą sviestą, džiūvėsius, pusę šaukštelio cukraus, druskos pagal skonį ir viską gerai išsukti. Sudėti išplaktus baltymus ir jau atsargiai išmaišius supilti į riebalais pateptą bei džiūvėsėliais pabarstytą stiklinį ar kitokį apkepui naudojamą indą ir kepti vidutinio karštumo orkaitėje (kaip biskvitą) apie 25-30 minučių. Tinka patiekti su bulvėmis, troškintomis morkomis, užpylus lydyto sviesto-grietinės padažu.
Troškinti špinatai
Išlydyti šaukštą sviesto, sudėti smulkiai supjaustytą svogūną ir apie 0,5 kg nuplautų nesmulkintų špinatų lapelių. Kai svogūnai kiek pagelsta, įpilti truputį vandens ir troškinti. Atskirai su sviestu pavirinti Šaukštą miltų, įpilti karšto pieno, įdėti grietinės ir Šiek tiek cukraus, druskos ir tokiu padažu užpilti troškintus špinatus. Prie troškintų špinatų tinka kepti kiaušiniai ir virtos bulvės. Taip pat troškinti špinatai tinka su virtomis pupelėmis. Skaityti toliau „Troškinti špinatai”
Kaimiška rūkyta dešra
Mūsų šalies kaimuose dešros iš namuose užaugintos kiaulienos gaminamos gana skirtingai. Netgi viename šalies rajone galima aptikti beveik nesuderinamų dešrų gamybos receptūrų. Net mažiausiai išrankiam dešros valgytojui iš karto pastebimas skirtumas yra skirtingas dešros rūkymo lygis. Molėtų rajono dalyje už Balninkų link Želvos dažnos šeimininkės dešrų visiškai nerūko – jas tik gerai išdžiovina. Skaityti toliau „Kaimiška rūkyta dešra”
SAULĖGRĄŽŲ KREMAS
Saulėgrąžas galime vartoti ir ne skrudintas, o daigintas. Ir iš tokių daigų paruoškime skanų kremą. Daiginimui saulėgrąžas reikia atsargiai išgliaudyti (kad nepažeistume augalo užuomazgos).
SAULĖGRĄŽOS
Jų sėklose yra net 24 proc. baltymų. Tiesa, ten mažoka vienos iš būtinųjų amino rūgščių — lizino, bet vis tiek saulėgrąžos yra tarp vertingiausių augalinių baltymų šaltinių.
Ridiko gėrimas
Jeigu jūsų kojos tinsta, pabandykite tris kartus (ne daugiau) kas antrą dieną pagerti balto ridiko sulčių. Ridiką sutarkuojame, išspaudžiame, atskiedžiame dvigubu vandens kiekiu ir kelias minutes paverdame, įbėrę kelis krislelius druskos.
KVIEČIŲ ARBATA
Kviečių grūdus pakepiname iki rudumo. Dedame į šaltą vandenį ir verdame arbatą, kol užvirs vanduo. Vasarą šią arbatą galime gerti ataušintą.
ŠPARAGAI
Jeigu turime savo žemės lopinėlį, pasistenkime jų įsiveisti. Maistui tinka tik tamsoje išaugę stori, sultingi, šviesūs ūgliai. Kad jie būtų ilgesni, pavasarį, balandžio mėnesį, augalą užberiame žemės kaupu (kokių 30 cm aukščio). Tereikia savaitės-kitos šiltesnių orų, ir šparagų ūgliai ima kilti į tą kauburėlį. Kai jie pakyla iki viršaus ir bando išlįsti į dienos šviesą, žemes atsargiai nužeriame ir išaugusius ūglius nupjauname ar išlaužome.
