Pasiilgusiems žalumos ir vitaminų – pavasariu kvepianti sriuba. Tinka tik jaunos, kelis lapelius išleidusios dilgėles. Vietoj dilgėlių galima naudoti ir špinatus (rūgštynes).

Jaunų dilgėlių;
bulvių, morkų;
svogūno;
druskos, pipirų, lauro lapų, prieskoninių žolelių;

vištienos ar kiaulienos mėsos sultiniui. Continue reading „Dilgėlių sriuba” →

0,5 stiklinės smulkintos kvapiosios dervos; 1 stiklinė smulkintų džiovintų žolelių, gėlių žiedų ar prieskonių; 0,5 stiklinės smulkintos medžio žievės arba medienos; ¾ stiklinės vyne išmirkytų razinų; 1 arbatinis šaukštelis medaus. Specialistai pataria maišyti tik tris skirtingas kvapiąsias medžiagas – dervą, medieną ir žoleles, prieskonius arba gėles.

1.Pasirinktą kvapiąją dervą atšaldykite, tada sugrūskite. Naudojamas specialus malūnas arba grūstuvė. Tinka gintaras, miros, opopanaxo, frankincenso, elemių, benzoino dervos. Jų galima įsigyti ekologiškomis prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse, internetinėse parduotuvėse.

2.Pasirinkite vienos ar kelių rūšių džiovintų žolelių, gėlių žiedų ar prieskonių. Sugrūskite jas grūstuvėje iki smulkių miltelių. Dažniausiai naudojami levandų žiedai, rožių žiedlapiai, čiobreliai, melisos, pelynai, jonažolė, rozmarinas, bazilikas, dauguma kitų prieskonių, ne tik žolelių, bet ir sėklų. Continue reading „Rankų darbo smilkalai” →

Kadaise skalbimas buvo išties varginantis ir daug laiko atimantis darbas – juk skalbinius reikėdavo mirkyti, virinti, skalbti, skalauti ir gręžti rankomis. Laimė, šiandien didžiąją dalį darbo už mus atlieka automatinės skalbimo mašinos, bet vis dar yra dalykų, kurių negalime joms patikėti.

Fotolia nuotr. / Skalbiniai

Puikiai žinote, kad skirtingos prigimties audiniams reikalinga skirtinga priežiūra, todėl prieš skalbimą skalbinius būtina surūšiuoti. Į atskiras krūveles sudėkite medvilninius, vilnonius ir šilkinius drabužius, atskirkite baltus ir margus, virinamus ir nevirinamus, labai didelius ir mažus. Patikrinkite drabužių kišenes, užsekite sagas, kad neištrūkinėtų, ir užtrauktukus, kad nesugadintų kitų drabužių. Kad drabužiai mažiau nusitrintų, skalbkite juos išverstus. Prieš skalbdama patalynę, antklodžių ir pagalvių užvalkalus išverskite ir išpurtykite, ypač atidžiai išvalykite kampus. Jei skalbiniai dėmėti, dėmes išvalykite prieš skalbimą. Continue reading „Skalbimas: žingsnis po žingsnio” →

Parengta pagal: http://www.15min.lt/ji24

Gyvybės eliksyras
Kiaulpienė (lot. Taraxacum) – daugiametis žiedinis augalas, nuskynus išskiriantis baltos spalvos pieniškas sultis. Žydi pavasarį geltonais į saulę panašiais žiedais. Daugelis rūšių yra vejų, parkų i sodų piktžolės. Genties pavadinimas kilęs iš graikų kalbos taraxis – nerimas, pilvo skausmas ir aksomai – gydau. Matyt, jis buvo vartotas vaistams nuo pilvo skausmų.

Kiaulpienė nereiklus augalas, tačiau savyje turi pusę naudingų Mendelejevo lentelės chemninių elementų. Tai – kalis, natris, manganas, aliuminis,geležis, varis, kalcis taip pat ir vitaminai A, B, E ir C. Iš senų laikų kiaulpienės vadinamos „gyvybės eliksyru“, padedančiu mažinti skausmą, skrandžio rūgštingumą, šlapimą varanti, skatinanti prakaitavimą, pasižyminti priešuždegiminiu ir tonizuojančiu poveikiu. Continue reading „Kiaulpienė- piktžolė ar vaistažolė?” →

Žmogaus nosis gali atpažinti net 10 000 kvapų. Susirgus sloga, užgulta, bėganti nosis atima galimybę ką nors užuosti, neleidžia produktyviai dirbti ar užsiimti kita veikla. Taip pat negydoma ji gali išsivystyti į rimtą ligą – sinusitą. Ką daryti, kad šis negalavimas praeitų greičiau ir lengviau?

Taisyklingai valykite nosį. Jokiu būdu netraukite gleivių į save, o stenkitės jas pašalinti. Sloguojant su išskyromis pasišalina ir bakterijos, todėl nosiai išsišnypšti naudokite tik popierines servetėles.

Kvėpuokite garais. Užvirinkite puode 4-6 puodelius vandens, tada nukaiskite ir leiskite jam šiek tiek atvėsti. | vandenį galite įberti sodos, nes ji skystina gleives, druskos, dezinfekuojančios nosį, įla
šinti šiek tiek eukalipto ar arbatmedžio aliejaus. Garais kvėpuokite 10-15 minučių. Continue reading „Kaip atsisveikinti su sloga?” →

450 g saldaus pieno varškės,
200 g aukščiausios rūšies miltų,
150 g cukraus,
2 kiaušiniai
šaukštelio kepimo miltelių,
lašelis vanilės ekstrakto,
žiupsnelis druskos,
žiupsnelis ciberžolės,
cukraus pudros ir augalinio aliejaus spurgų gruzdinimui.

Iš paminėtų produktų padarome tešlą, šlapiomis rankomis formuojame supurgyčių žiedus ir panardiname juos skrudinimui į gerai įkaitintą aliejų. Skrudiname kol spurgytės gražiai pagelsta.

Skanaus!!!!