Kategorija: Sveikata
Lauro lapai – ne tik sriubai
Lauro lapų nuoviras mažina apetitą ir svorį, taip pat cukraus kiekį kraujyje sergant diabetu. Toks nuoviras – populiari priemonė ir sąnarių ligoms gydyti.
10 g lauro lapų užpilama 150 ml verdančio vandens ir 3 minutes verdama ant mažos ugnies. Tuomet reikia palaukti kol nuoviras atvės, ir jį išgerti 30 minučių prieš valgį, arba ne anksčiau kaip valandą po valgio. Gydymo trukmė – 2 svaitės (3 dienas geriama nuoviro, padaroma 4 dienų pertrauka ir vėl geriama 3 dienas). Kursą galima kartoti po pusės metų. Gydantis būtina maitintis vegetarišku maistu ir visiškai atsisakyti alkoholio. Continue reading „Lauro lapai – ne tik sriubai”
Pėdų nuospaudos ir pūslės
Sakoma kad nuospaudų skausmas būna stipresnis net už danties skausmą. Čia ir vėl neapsieiname be vaistinių ir kitų augalų.
X Jei batai pritrynė vandeningą pūslę, tuojau panaudokite dilgėliu lapų vonią. Tinka ir žali, ir džiovinti lapai.Sakoma kad nuospaudų skausmas būna stipresnis net už danties skausmą. Čia ir vėl neapsieiname be vaistinių ir kitų augalų.
X Jei pūslė pratrūko ir prasidėjo uždegiminis procesas, padės stiprios ramunėlių, medetkų ar gysločių voneles.
X Ant skausmingų nuospaudų labai gerai uždėti gysločio lapų. Gysločio lapai labai švariai nuplaunami, sutrinami, kad pradėtų sunktis sultys, ir dedami ant nuospaudų. Po poros valandų pakeičiami.
X Galima ant nuospaudų uždėti žalių bulvių košelės ir aprišti. Po 2 val. košelę pakeisti.
Taip gydėsi mūsų senoliai, tačiau ir dabar šie gydymo būdai neprarado savo vertės.
Būkite sveiki!
Vaistinė ramunėlė – žinomiausias vaistinis augalas
Vaistinė ramunė (Matricaria chamomillae) – vienas iš geriausiai žinomų ir dažniausiai vartojamų vaistinių augalų. Ramunių žiedynus vartojo senovės Graikijos ir Romos gydytojai, antikos mokslininkai ir gydytojai Hipokratas ir Dioskoridas jais gydė kepenų, inkstų, šlapimo pūslės ligas, malšino galvos skausmą. Ramunių veikliosios medžiagos slopina uždegimus, skatina prakaitavimą, pasižymi antiseptiniu veikimu. Continue reading „Vaistinė ramunėlė – žinomiausias vaistinis augalas”
Gydančios trauktinės
Senoviniai trauktinių receptai.
Norint pagaminti „aptiekoriška” vadinamą degtinę, reikėjo turėti: pelynų ir puplaiškių po saują, imbiero ir ajero po nykštį, ąžuolo žievės pusę sprindžio, pusės apelsino luobą, levandos ar gailio lapų žiupsnį, karčiojo migdolo branduolių porą ar slyvos – keturis branduolius, šventagaršvės grūstų šaknų šaukštelį, stiklinę cukraus, penkiomis stiklinėmis degtinės užpildavo. Continue reading „Gydančios trauktinės”
Bulvė – tai visa vaistinė
Specifiniai angliavandeniai (krakmolas) ne tik mus aprūpina energija, bet ir padeda nuo depresijos ir neurozių. Čia esantis vitaminas C neutralizuoja laisvųjų radikalų poveikį ir stiprina nervų sistema. Continue reading „Bulvė – tai visa vaistinė”
Arbatos teikiama nauda
„Arbata atgaivina kūną, sutvirtina dvasią, suminkština širdį, prabudina mintį, išvaro tingumą”, – sakė garsusis Vidurinės Azijos gydytojas Avicena (X-XI a.). Dar gerokai anksčiau už jį žmonės jau žinojo, kad arbata tonizuoja, malšina troškulį ir alkio jausmą, kad ji labai naudinga žmonėms, dirbantiems įtemptą, sunkų darbą. Continue reading „Arbatos teikiama nauda”
Apie linus
Spalis savo pavadinimą yra gavęs nuo linamynio talkų, per kurias skraido spaliai, gelsvu pluoštu gula linai, virsiantys drobėmis, audiniais, drabužiais, ir iki šiol taip tebevadinamas.
Linas – tai mėlynai žydinti grūdinė kultūra. Jo sekios, kurios dar vadinamos sėmenimis, yra plokščios, ovalo formos, truputį didesnės už sezamo sėklas. Continue reading „Apie linus”
Druska gydo
Pagerbkime druską, kurią sveikatos mokyklų mokytojai kaip kenksmingą išgujo iš sveikuolių mitybos, susukdami galveles ne tik jiems, bet ir kai kuriems mūsų.
Šaukštais valgyti nereikia
Pagal legendą Druskininkus atrado karvės. Žmonės pastebėjo, kad jos godžiai geria kai kurių šaltinių vandenį. Paragavę pajuto sūrų skonį. Nusiprausę ir atsigėrę tokio vandens, pajuto sveikatos pagerėjimą. Taip atsirado Druskininkai, kurortas garsus ne vien Lietuvoje, bet ir daugelyje kitų šalių. Continue reading „Druska gydo”
Rasakila – augalas moterims
Šioje vaistažolėje yra gausu organinių rūgščių, taninų, salicilo rūgšties, flavonoidų ir vitamino C. Dėl jame esančių taninų, jo skonis yra kartus, tačiau būtent tai ir suteikia stiprių antibakterinį ir priešuždegiminį poveikį. Continue reading „Rasakila – augalas moterims”
Šparagai (smidrai)
Ar teko ragauti žaliųjų šparagų (smidrų)? Jei ne, tai tikrai rekomenduojame jų paragauti. Jie gali būti vartojami ir kaip garnyras, ir kaip užkandis.
Kaip paruošti? Svarbiausia jų nepervirti arba neperkepti. Juos galima virti pasūdytame vandenyje (verdame iki 4 min.) O taip pat galima ir pakepti keptuvėje. Į keptuvę piliame šlakelį alyvuogių aliejaus, aliejui įkaitus sudedame šparagus ir pakepame keletą minučių. Iškepusius pabarstome Himalajų druska ir džiovintu baziliku.
