Prieš gripą ir imunitetui stiprinti pataria Vincentas Sakas, nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
Kas rytą tik atsikėlus išskalaukite burną vandeniu ir išgerkite šaukštą ryžių acto (atkreipkite dėmesį: ryžių actas tik – 2%).
Būtent taip šešis tūkstantmečius elgiasi kinai ir todėl pusantro milijardo žmonių beveik neserga širdies ir kraujagyslių ligomis. Nepatariu užgerti vandeniu, nes ryžių actas labai silpnas ir gerai padeda tiems, kas serga skrandžio opalige, skundžiasi skrandžio rūgštingumu, sunkumu, bėdomis virškinant. Ryžių actas ne sukelia rūgštingumą, o pagerina jo šarmines reakcijas. Skaityti toliau „Patarimai prieš gripą ir imunitetui stiprinti” →

Natūralūs, energijos suteikiantys kokteiliai, sportininkams ir daug dirbantiems žmonėms

Kokteilis Nr. 1
– Kokteiliui paruošti jums reikės 250 ml. pieno, 1 banano, indelio jogurto, 2 šaukštų medaus, avižinių dribsnių, ledų 1 ar 2 šaukštai (galima ledų dėti ir daugiau). Viską sumaišyti ir suplakti plaktuvu (blenderiu). Skaityti toliau „Energijos suteikiantys kokteiliai” →

Žalioji arbata geriama jau daugiau nei 4000 metų, ji jau seniai populiari Azijos kultūroje ir tik visai neseniai atkeliavo į Lietuvą. Senovės Kinijos ir Japonijos medicinos šaltiniuose teigiama, kad žaliosios arbatos vartojimas gali išgydyti ligas, o naujausi moksliniai tyrimai pagrindė tūkstančius metų gyvuojančios žalios arbatos gydomasias savybes, išlaikant organizmo pusiausvyrą ir siekiant išvengti onkologinių susirgimų.  Skaityti toliau „„Arbatų karalienė“ tūkstančius metų padedanti kovoti su sunkiomis ligomis” →

Morkos, garšva, aliejus

100g morkų smulkiai sutarkuoti, įdėti sauja smulkiai supjaustytu garšvų lapų, sumaišyti su aliejumi, prieskoniais. Skaityti toliau „Salotos iš gamtos” →

Apie naudingas kiaulpienės savybes buvo žinoma jau labai seniai. Dar Avicena rekomendavo šį augalą kaip gydomąją priemonę, padedančią sergant daugeliu ligų. Šiuolaikiniai specialistai visiškai sutinka su senovės gydytoju, juk pienė iš tiesų turi unikalią sudėtį. Pienės lapuose esantis karotinas atsako už gerą regėjimą, odos ir gleivinių sveikatą, vitaminas C saugo organizmą nuo infekcijų ir belaikio senėjimo, vitaminas P padeda įsisavinti askorbo rūgštį ir reguliuoja nervų sistemos veiklą. Šiame augale yra ir naudingų mikroelementų, tokių kaip geležis, gerinanti kraujo sudėtį, būtinas kraujagyslėms manganas ir raminantis nervus varis. Bet svarbiausias pienės turtas – maisto skaidulinė medžiaga inulinas. Skaityti toliau „Kiaulpienės naudingosios savybės pranoksta bet kokius lūkesčius” →

Gyvybės eliksyras
Kiaulpienė (lot. Taraxacum) – daugiametis žiedinis augalas, nuskynus išskiriantis baltos spalvos pieniškas sultis. Žydi pavasarį geltonais į saulę panašiais žiedais. Daugelis rūšių yra vejų, parkų i sodų piktžolės. Genties pavadinimas kilęs iš graikų kalbos taraxis – nerimas, pilvo skausmas ir aksomai – gydau. Matyt, jis buvo vartotas vaistams nuo pilvo skausmų.

Kiaulpienė nereiklus augalas, tačiau savyje turi pusę naudingų Mendelejevo lentelės chemninių elementų. Tai – kalis, natris, manganas, aliuminis,geležis, varis, kalcis taip pat ir vitaminai A, B, E ir C. Iš senų laikų kiaulpienės vadinamos „gyvybės eliksyru“, padedančiu mažinti skausmą, skrandžio rūgštingumą, šlapimą varanti, skatinanti prakaitavimą, pasižyminti priešuždegiminiu ir tonizuojančiu poveikiu. Skaityti toliau „Kiaulpienė- piktžolė ar vaistažolė?” →

Serviruojant stalą dažnai kyla klausimas kokias taures pilti raudonąjį ir baltąjį vyną, konjaką, kokteilį. Pasirodo iš seniau buvusių griežtų taisyklių liko tik rekomendacijos. Nors gėrimų žinovai teigia, jog kiekvienas gėrimas, ypač vynas yra geriamas iš tam tikros taurės, kad atsiskleistų aromatas ir savitas skonis. 

Skaityti toliau „Iš kokių taurių gerti gėrimus?” →

Kaip ruošti žolelių mišinius, irgi būtina išmanyti.

Netgi homeopatijoje griežtai draudžiama savo nuožiūra vienu metu maišyti dviejų rūšių vaistažoles, jei nežinoma jų tarpusavio sąveika. Mat ne visada augalo poveikį galima paaiškinti vien chemine sudėtimi. Dažnai veikliosios medžiagos veikia ne tik mūsų gleivinę ar virškinimo traktą, bet ir viena kitą. Skaityti toliau „Kaip paruošti žolelių arbatą” →

1. Jauninanti kompozicija – dilgėlė, garšva, mėta, ugniažolė, medetka, jazminas.
2. Kepenų darbui skatinti – juozažolė, debesylas, dilgėlė, garšva.
3. Nuo peršalimo, kosulio – aviečių lapai, medetka, šeivamedis. Skaityti toliau „Vaistažolių arbatos, skirtos grožiui ir sveikatai” →