Braškės nėra labai reiklus augalas, bet geriausiai auga ir dera humusingame priesmėlyje ir priemolyje. Dažnai braškes tenka auginti įvairios mechaninės sudėties dirvose. Labai svarbu, kad dirva būtų laidi drėgmei ir orui. Smėlingos dirvos dažniausiai yra pernelyg laidžios. Kad jos turėtų daugiau humuso, būtų rišlesnės ir mažiau laidžios, reikia labiau tręšti organinėmis trąšomis. Tuo tarpu molio ir sunkaus priemolio dirvos būna per daug supuolusios, nepraleidžia oro. Norint jose auginti braškes, taip pat vertėtų nepagailėti organinių trąšų, durpių. Be to, labai svarbu dirvas įdirbti tada, kai jos subrendusios, bet neperdžiūvusios. Negalima jų dirbti šlapių, nes sugadinama dirvos struktūra ir pridaroma daug grumstų. Skaityti toliau „Braškių auginimas” →

Ridikėliai pačios ankstyviausios daržovės. Veislė Saxa subręsta praėjus 18 dienų nuo sudygimo. Esant tokiam ankstyvumui nėra prasmės juos auginti vienus. Laimei, ridikėliai geri kaimynai daugeliui daržovių. Tai ilgos dienos augalas. Todėl norint gauti šakniavaisius, o ne ūglius, ridikėlius reikia sėti netinkamu jiems laiku, t.y. ankstyvą pavasarį arba vasaros pabaigoje – rudens pradžioje.

Geriausias pirmos pavasarinės sėjos laikas – savaitė po galimos darbų darže pradžios. Ir po to vėl po 5-7 dienų, ir vėl… Ridikėlius suspėti pasėti 4-5 galima kartus ir taip ženkliai ištęsti jų derėjimo periodą. Vėliau galima sėti tik tas veisles, kurios neskuba žydėti. Skaityti toliau „Ridikėlių auginimas” →

Agurkai labai šilumamėgiai. Maža to, kad nepakelia šalnų – keletas vėsių ir drėgnų dienų gali gerokai pristabdyti augalų augimą. Bet jeigu dirva turtinga, oras šiltas, o vieta erdvi, agurkai klesti. Jiems patinka netgi šviežias mėšlas, jeigu naudojamas protingais kiekiais.

Agurkų sodinimui rekomenduojamos įvairios schemos. Populiarus sodinimas viena eile lysvės centre, 10 cm tarpais. Tokiu būdu galima sėti ne visas sėklas iš karto. Pirmą kartą po vieną sėklą kas 40 cm, po 5-7 dienų – vėl po vieną sėklą tarp jau pasėtų, dar po 5-7 dienų – dar po sėklą tarp pasėtų ir galbūt jau sudygusių. Skaityti toliau „Agurkų auginimas” →

Populiarios kopūstų rūšys (gūžiniai, savojos, briuselio, žiediniai, brokoliai, kaliaropės) sodinamos daigais. Daigai sodinami 5-7 savaičių amžiaus, truputį giliau, negu augo daigyne. Dirva turi būti patręšta ir gerai drenuota. Vieta atvira, saulėta. Tiesa, persodintus daigus gerai būtų užpavėsinti (pavyzdžiui skiedromis) – kopūstai sunkiai pakelia persodinimą.

Kopūstai vieni iš nedaugelio kultūrų, nemėgstančių purios žemės šaknų zonoje. Prieš sodinant kopūstus dirvos nereikia perkasinėti. Kai mūsų močiutės sodino kopūstus su „kuoliuku”, jos žinojo ką daro. Skaityti toliau „Kopūstų auginimas” →

Paprikos labiau už pomidorus mėgsta šilumą. Jeigu mūsų salygomis sėjant tiesiai į lysvę pavyksta užauginti kai kurių determinantinių veislių pomidorus, tai papri­koms vasara per trumpa. Daigų sveikatai ir produktyvu­mui reikalinga tinkama temperatūra, apšvietimas, drė­gmė ir erdvė.

Paprikos gerai dygsta 20-29 laipsnių šilumoje, įdėli temperatūra – 27 laipsniai. Tolygų dirvos drėgnumą galima pasiekti iki sudygimo laikant daiginimo dėžutę skai­driame plastikiniame maišelyje. Kai sudygsta, dėžutę rei­kia pastatyti į šviesią (galima su papildomu apšvietimu) ir šiltą vietą. Maždaug po mėnesio nuo sudygimo sėjinu-kus reikia pikiuoti. Jei jie augs suspaustomis šaknimis, krūmai silpnai šakosis.

Paskutines dvi savaites prieš sodinimą daigus reikia pradėti grūdinti, šiltą ir ramią dieną išnešant dėžutes kelioms valandoms į lauką. Buvimo lauke laiką palaipsniui ilginti. Saulėtą dieną reikia saugoti daigus nuo nudegimų, po 14 valandos išnešant atgal į patalpą. Skaityti toliau „Paprikų auginimas” →

Gerai pažįstami ir būtinai kiekvieno daržininko auginami pomidorai turi keletą ypatybių, kurių

paisymas leidžia gerokai padidinti derlių ir vaisių kokybę.

Pirmoji ypatybė. Pomidoro šaknų ir vegetatyvinė sistemos skirtingai reaguoja į aukštą temperatūrą. Pats krūmas pa­kankamai pakantus karščiui (žinoma, jeigu nenudžiūsta), o štai šaknis aukšta temperatūra alina: nuo 25 laipsnių labai sumažėja derėjimas, o nuo 30 ir visai nustoja derėti. Esant ilgesniam karštam periodui pradeda byrėti žiedynai ir užuomazgos. Jeigu „viršūnėlės” ir „šaknelės” apsikeistų reagavimu į karštį, tai situacija būtų tiesiog nevaldoma. O dabar, laimei, yra paprasta išeitis, pasiūlyta Kornelio universiteto mokslininkų: Skaityti toliau „Pomidorų auginimas” →

Šiame straipsnyje bulvėms teisėtai skiriama daug dėmesio, grubiai tariant: proporcingai jų užimamam plotui darže. Bulvės ne tik visiems reikalingos – jos be galo įdomios. Ką, pavyzdžiui, galima pasakyti apie kopūstų sėklas? O apie sėklines bulves labai daug įdomių ir svarbių dalykų!

Sėklos paruošimas. Bulvės dažniausiai dauginamos, vegetatyviai – gumbais. Tai taip įprasta, kad mes net ne pastebime, jog žodžiu „sėklos” vadiname visai ne sėklas. Skaityti toliau „Bulvės. Jų sodinimas, auginimas, laikymas žiemą.” →