Senovinis vaistažolių fermentavimo būdas

Vietoj įprastų arbatžolių galima vartoti atitinkamai paruoštus įvairių vaisių ir uoginių augalų, pavyzdžiui, žemuogių, juodųjų serbentų, obelų lapus, rožių arba jazminų žiedlapius. Vienos arba kelių rūšių švarių, kenkėjų nesužalotų, nuplautų lapelių prikemšama pilna molinė puodynė (red. pastaba – ar kitas karščiui atsparus indas). Viršus storai apklojamas rupių ruginių miltų tešla, ir puodynė statoma į karštą krosnį (red. pastaba – šiais laikais tenka naudoti orkaitę, svarbu nustatyti tinkamą temperatūrą procesui palaikyti), kad lapai sušustų. Po 10 12 valandų puodynė iš krosnies ištraukiama ir pastatoma, kad atšaltų. Tada tešla nulupama, o lapeliai paskirstomi skardoje, išdžiovinami ir laikomi sausai sandariai uždaromose dėžutėse.

Natūralias arbatžoles gali pakeisti įvairūs pakaitalai. Labai skani džiovintų uogų – aviečių, žemuogių, juodųjų serbentų arbata.

Labai sėkmingai vietoj arbatos galima vartoti obuolių ir kriaušių džiovinimo atliekas– žieveles, sėklines. Jos karštai sudžiovinamos, kad truputį paskrustų, supilamos į dėžutes ir laikomos sausoje vietoje.

Arbatai taip pat galima sunaudoti sudžiovintas vaisių bei uogų sulčių gaminimo atliekas.

Parengta pagal 1957 m. knygą „Šeimininkės vadovas“.

Author: valdymas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.