Kategorijos ‘Iškyla gamtoje’ archyvas

Šylant orams, gatvėse vis daugėja šunų mylėtojų. Į gatves išeina ir daugiau mamyčių su vaikučiais, prasideda dviračių sezonas. Dabar labai populiaru einant į lauką papuošti savo augintinį gražiu kaspinu, apkirpti drakono stiliumi ar uždėti gražesnį rūbelį.

Tačiau ką reiškia kai augintinis vedamas su geltonu kaspinu? Geltonojo kaspino judėjimas atsirado Švedijoje dar 2012 metais. Nuo tada pamažu populiarėjo visoje Europoje bei yra vis dažniau sutinkamas Lietuvos gatvėse. Plačiau apie tai »

Nors Lietuva ir yra Vidurinėje klimato zonoje ir atrodo, kad galime džiaugtis keturiais metų laikais, tačiau visgi kartais apninka toks jausmas, kad žiema tęsiasi vos ne 9 mėnesius. Pavasarėjant ar rudenėjant orai labai permainingi: vieną dieną karšta, kitą dieną šalta. Apskritai Lietuva yra lietingas kraštas, čia per metus lyja ko gero du trečdalius dienų. Na jei ne smarkiai tai bent trumpai palynoja. Natūralu, kad tokiu atveju dažniausiai mūsų spintoje yra kelios skirtingos striukės, kurios dažnai dėvimos ištisus metus.

Ne kiekvienas gali sau leisti įsigyti kelias striukes. Žinoma ir ne kiekvienas nori tai daryti. Kai kurie visai nemėgsta leisti laiką sausakimšose parduotuvėse. Mūsų šalyje vurauja permainingi orai, vėjuotos dienos. Taigi tenka ieškoti universalios striukės ar turėti kelias. Plačiau apie tai »

Širšės, kaip ir kiti vabzdžiai, tamsoje skrenda link šviesos šaltinio, todėl širšėms gaudyti montuosime širšių gaudymo šviestuvą.  Plačiau apie tai »

Reikės:
500 g svogūnų galvučių;
kelių česnakų galvučių;
500 g morkų, kurias galima pjaustyti arba sutarkuoti burokine tarka;
600–700 g mėsos (tinka ne tik aviena, bet ir kalakutų krūtinėlė, kiauliena, jautiena);
800 g ryžių (galima įberti ir daugiau);
300–400 ml aliejaus (skaniau nerafinuoto);
vairių prieskonių: druskos, juodųjų pipirų, kuminų, aitriųjų paprikų, kelių saujų raugerškių uogų, liaudiškai vadinamų barbarisais – jos suteikia plovui rūgštumo.
Plačiau apie tai »

Gamtoje besiilsintys žmonės dažnai susiduria su tokia problema, kaip pušies sakų dėmės. Šios dėmės atsiranda nejučiomis ir išvalyti jas yra gana sudėtinga. Bet, svarbiausia – nenusiminkite! Niekas nėra apdraustas nuo dėmių atsiradimo. O mes Jums papasakosime keletą būdų, kaip geriausiai tai padaryti.

Plačiau apie tai »

Vienas veiksmingiasių būdų suminkštinti mėsą – likus pusvalandžiui iki šašlykų kepimo, į marinuojamą mėsą įdėti kivių. Kiviai gerai suminkština mėsą per trumpą laiką. Rekomenduojama į 2 kg mėsos įdėti vieną didelį kivį. Prinokusį vaisių galite sumaigyti rankomis, o kietesnį supjaustykite smulkiais gabalėliais ir kruopščiai sumaišykite su marinuota mėsa. Jei į marinatą dar įpilsite truputį sojų padažo – jis mėsai suteiks įpatingo skonio. 

 

Šis būdas tinka žuvims, kurių žvynai smulkūs, pavyzdžiui, jūriniams ešeriams, sterkams bei sunkiai skutamoms gėlavandenėms žuvims. Paslaptis ta, kad žuvį reikia perlieti verdančiu vandeniu. Tiesiog laikykite žuvį už uodegos virš kriauklės ar didelio dubens ir apliekite vandeniu iš virdulio. Žvynai, tarsi mostelėjus burtų lazdele, pasišiauš. Tuomet juos pašalinti bus labai paprasta. Be to, žvynai nelaksto į visas šalis, kaip paprastai būna skutant, nes jie tiesiog nusiima.

erkeIš paežerių ar miškų parsinešame ne tik gerų įspūdžių, pintines grybų, uogų, bet ir erkių. Kaip jas ištraukti, girdėjome šimtus kartų, tačiau vos tik kokia įsisiurbia, viską užmirštame ir puolame į paniką. Kaip elgtis pavojaus sveikatai akivaizdoje, primena Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė.

Plačiau apie tai »

kraujazoleAstrinių šeimos daugiametis žolinis augalas. Lotyniškasis augalo pavadinimas siejamas su Trojos karo didvyriu Achilu, kuris esą pirmasis išbandė kraujažolių galią. Augalą patrynus tarp pirštų, jaučiamas specifinis kvapas. Be paprastųjų kraujažolių, Lietuvoje savaime auga čiaudulinė kraujažolė ir krantinė kraujažolė, išvesta nemažai dekoratyvinių veislių.

Plačiau apie tai »

sosnovskio-barsciai-sPraėjusio šimtmečio viduryje Tarybų sąjungoje pradėjo dirbtinai dauginti šią piktžolę, kad padidintų siloso gamybos išteklius, bet vėliau šio sumanymo atsisakė, kai paaiškėjo, kad augalas labai nuodingas, tačiau piktžolė paplito ir kelia grėsmę iki šių dienų.
Pavojingos yra visos augalo dalys – lapai, stiebai ir vaisiai.

Plačiau apie tai »

loading...
Archyvai
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas