Vietoj įprastų arbatžolių galima vartoti atitinkamai paruoštus įvairių vaisių ir uoginių augalų, pavyzdžiui, žemuogių, juodųjų serbentų, obelų lapus, rožių arba jazminų žiedlapius. Vienos arba kelių rūšių švarių, kenkėjų nesužalotų, nuplautų lapelių prikemšama pilna molinė puodynė (red. pastaba – ar kitas karščiui atsparus indas). Viršus storai apklojamas rupių ruginių miltų tešla, ir puodynė statoma į karštą krosnį (red. pastaba – šiais laikais tenka naudoti orkaitę, svarbu nustatyti tinkamą temperatūrą procesui palaikyti), kad lapai sušustų. Po 10 – 12 valandų puodynė iš krosnies ištraukiama ir pastatoma, kad atšaltų. Tada tešla nulupama, o lapeliai paskirstomi skardoje, išdžiovinami ir laikomi sausai sandariai uždaromose dėžutėse. Skaityti toliau „Senovinis vaistažolių fermentavimo būdas” →