patariame.lt

Vaistinėse ir optikos parduotuvėse galima nusipirkti įvairių priemonių, kad akiniai nerasotų, bet su akinių rasojimu galima kovoti ir natūraliomis priemonėmis.
Nemalonu, kai akinių stiklai, esant nepalankiam orui apsitraukia drėgme, aprasoja. Rytą stiklus patrinkite pamuilinta medžiagos skiautele ir išblizginkite flanele – visą dieną akiniai bus švarūs.
Kad akinių stiklai nerasotų, patepkite juos tokiu mišiniu: 3 masės dalys glicerino, 7 masės dalys skysto muilo, keli lašai terpentino. Po to nutrinkite akinių stiklus švariu minkštu audiniu (flanele). Taip pat stiklus galite patepti mišiniu, susidedančiu iš 5 dalių maistinio spirito ir 1 dalies glicerino. Po to taip pat nutrinkite švariu audiniu.

Vasarą patartume neužmiršti akinių nuo saulės. Jie ne tik apsaugo akis nuo ryškių saulės spindulių, bet ir padeda neatsirasti smulkioms raukšlelėms akių kampučiuose. Reiktų rinktis tik iš natūralaus stiklo pagamintus akinius, kurie yra ir brangesni, nes stiklas nepraleidžia akims kenksmingų ultravioletinių spindulių į akis. Continue reading „Akiniai nuo saulės” →

Atsiminkite, kad kvepalai – labai individualus dalykas. Kartais šiaip jau malonūs kvepalai šokiruoja, net atstumia aplinkinius,
ypač kai prieš pasikvėpinant tinkamai nenusiprausiama vonioje ar po dušu. Svarbiausia yra švara, o jau tik tada kvepalai.
Nesišlakstykite vasarą kvepalais, ypač pikantiškais, aštraus, stipraus kvapo. Jie nepanaikina prakaito kvapo, bet gali labai suerzinti odą ir, sureagavę su prakaitu, skleisti labai nemalonų kvapą. Naudojant bekvapius dezodorantus, karštą vasaros dieną išvengsite prakaito ir kvepalų priešpriešos.

Vartodamos kvepalus arba tualetinį vandenį, prisiminkite kai kurias elementarias taisykles: niekada nepilkite daug kvepalų į vieną vieta. Geriau po truputį pakvėpinkite vietas, kur pulsuoja kraujas – už ausų, kaklą, rankų riešus, per alkūnės sulenkimą.

Nekaitaliokite kvepalų ir nenaudokite atsitiktinių. Geriau pasirinkite vienus ir visada turėkite po ranka. Atsiminkite, kad visi moters daiktai turi kvepėti vienu kvapu.

Pirkdamos naujus kvepalus, rinkitės ne daugiau kaip iš trijų rūšių, nes uoslė per trumpą laiką nesugeba atskirti daugiau aromatinių kompozicijų.

Sintetinius ir dirbtinio pluošto drabužius sudėkite taip, kad jie nesusiglamžytų. Jeigu vis dėl to jie susiglamžys, tai prieš dėvint sudrėkinkite susiraukšlėjusią vietą švariu šiltu vandeniu ir, pa­kabinusios ant pakabos, išdžiovinkite. Nedžiaukite drabužių, pagamintų iš nailono ir acetatinių pluoštų, prie pat karšto radiatoriaus ar įkaitusios krosnies. Jei vis tik norite, kad sintetinio pluošto drabužis išdžiūtų greičiau, tarp karšto radiatoriaus arba krosnies ir drabužio pakabinkite storą rankšluostį – rankšluostis neleis drabužiui perkaisti.

Pasibaigus sezonui, nešvarių drabužių nedėkite į spintą. Po žiemos visus vilnonius megztus drabužius išskalbkite, išvalykite ir sudėkite į lagaminus, kartonines dėžes arba sukiškite į specialius sandarius maišus.
Drabužius dažniau vėdinkite ne tik vasarą, bet ir žiemą. Palaikykite šaltyje, laidykite karšta laidyne. Šitaip sunaikinsite
kandžių kiaušinėlius ir vikšrelius.
Žieminių drabužių nelaikykite labai šiltoje nevėdinamoje vie­toje, nes atsiras vilnos ir kailio kenkėjų.
Vilnoniams drabužiams apsaugoti nuo kandžių naudokite kvepa­lus ir odekoloną.
Jeigu drabužius sudėjote į spintą arba į maišus, tai dažnai juos vėdinkite. Nepamirškite kandis naikinančių priemonių. Rudenį išplaukite ir išvalykite vasarinius drabužius: sukne­les, sijonus, kelnes, vaikų drabužėlius ir padėkite, kad nedulkėtų.

Kad oda būtų minkšta, retkarčiais patepkite odinę striukę ar paltą terpentino, acto, pieno ir aliejaus mišiniu santykiu 1:1:1:3.
Sausą, suskeldėjusią drabužių odą lengvai nušluostykite gerai nuspaus­ta muiluota kempine. Paskui įtrinkite ricinos aliejumi. Po paros odą patepkite bespalviu batų tepalu ir nublizginkite.

Iš odos siūtus drabužius retkarčiais patrinkite glicerinu, ypač apykakles ir rankogalius. Jie vėl įgaus blizgesį.
Jeigu odinė striukė ar paltas gerokai apnešioti ir neblizga, ištrinkite šviežia apelsino žievele.