Kantaras – viena svarbiausių kasdienio bendravimo su žirgu priemonių. Jis naudojamas vedžiojant, prižiūrint, mokant ar transportuojant žirgą. Tačiau ne visi kantarai atlieka tą pačią funkciją. Tinkamas pasirinkimas gali palengvinti darbą su žirgu, o netinkamas – apsunkinti mokymą ir net kelti pavojų jo saugumui.
Šiandien galima įsigyti pačių įvairiausių kantarų – nailoninių, odinių, virvelinių, su paminkštinimais, metaliniais žiedais ar dekoratyvinėmis detalėmis. Tačiau svarbiausia ne kantaro išvaizda ar kaina, o jo paskirtis, konstrukcija ir tinkamumas konkrečiam žirgui.
Visą šią įvairovę galima suskirstyti į tris pagrindines grupes.
1. Angliško tipo kantarai – populiariausi kasdienėje priežiūroje
Tai dažniausiai naudojami kantarai, gaminami iš nailono, odos ar kitų medžiagų. Jų pasirinkimas didžiulis – nuo paprastų modelių iki prabangių, minkštais paminkštinimais ar kailiuku puoštų gaminių.
Tokie kantarai patogūs kasdienei žirgo priežiūrai, valymui, vedžiojimui ir transportavimui. Jie taip pat dažnai naudojami kaip pirmasis kantaras kumeliukui.
Tačiau ar jie tinkami žirgo mokymui?
Mano praktinė patirtis rodo, kad angliško tipo kantarai ne visada yra geriausias pasirinkimas atliekant tikslesnio poveikio reikalaujančius pratimus nuo žemės.
Platus ir minkštas kantaro paviršius paskirsto spaudimą didesniame plote. Dėl to kai kuriems žirgams gali būti sunkiau suprasti subtilius žmogaus siunčiamus signalus.
Kartais žirgas pradeda remtis į kantarą, tempti žmogų, kryptingai traukti į šoną ar nereaguoti į lengvą pavadžio poveikį.
Pastebėjau, kad nemažai tokių nepageidaujamų įpročių susiformuoja jau pirmosiomis žirgo bendravimo su žmogumi savaitėmis. Todėl nuo pat pradžių svarbu naudoti tinkamas priemones ir mokyti žirgą reaguoti į švelnius, aiškius signalus.
Svarbus ir saugumo klausimas. Kai kurie angliško tipo kantarai turi specialias nutrūkstančias jungtis, kurios gali sumažinti sužalojimo riziką žirgui už ko nors užsikabinus. Tačiau įprasti nailoniniai ar odiniai kantarai nebūtinai lengvai nutrūksta.
Todėl palikti žirgą su kantaru be priežiūros reikėtų tik įvertinus aplinkos saugumą ir naudojant tam tinkamą įrangą.
2. Kavesonai – tikslesniam darbui su žirgu
Kavesonas – tai specialios konstrukcijos kantaras, kurio nosies srityje yra vienas arba trys žiedai. Prie jų tvirtinama vedžiojimo virvė arba kordas.
Skirtingai nei įprastame kantare, virvė tvirtinama nosies viršuje. Tokia konstrukcija leidžia tiksliau kontroliuoti žirgo galvos kryptį ir perduoti mokymo signalus.
Kavesonai būna odiniai, nailoniniai, su standžia arba lanksčia nosies dalimi.
Jie ypač naudingi dirbant su žirgu nuo žemės, mokant jį judėti ratu, lavinant pusiausvyrą ir ruošiant jojimui. Tam tikri kavesonų tipai naudojami ir tradicinėse jojimo mokyklose.
Mano nuomone, renkantis kavesoną svarbiausia jo konstrukcija ir tinkamas pritaikymas žirgo galvai.
Kartais gamintojai siūlo modelius su gausiais paminkštinimais, kailiukais ar kitomis papildomomis detalėmis. Nors tinkami paminkštinimai gali apsaugoti nuo trinties, pernelyg masyvi konstrukcija ne visada padeda tiksliai perduoti signalus.
Tai galima palyginti su įrankiu: norint atlikti subtilų darbą, svarbu ne tik pats įrankis, bet ir mokėjimas juo naudotis.
Kuo aiškiau ir subtiliau norime bendrauti su žirgu, tuo daugiau žinių, jautrumo ir įgūdžių reikia mums patiems.
Svarbu prisiminti, kad kavesonas nėra skirtas žirgui pririšti.
3. Virveliniai kantarai – paprasta, nebrangi ir veiksminga priemonė
Virveliniai kantarai vis labiau populiarėja Europoje. Jie naudojami vedžiojimui, darbui nuo žemės, žirgo mokymui, o kai kuriose Western jojimo disciplinose – ir jojimui.
Iš pirmo žvilgsnio tai labai paprasta priemonė: virvė ir keli specialūs mazgai. Tačiau būtent jų išdėstymas ir kantaro konstrukcija lemia, kaip jis veikia.
Tinkamai pagamintas ir pritaikytas virvelinis kantaras leidžia perduoti aiškius signalus, o žirgui tinkamai sureagavus – iš karto sumažinti spaudimą.
Vis dėlto ne visi parduodami virveliniai kantarai yra vienodai kokybiški.
Kodėl kai kurie virveliniai kantarai nepasiteisina?
Viena dažniausių problemų – netinkama virvė.
Jeigu ji pernelyg minkšta ar tampri, ilgainiui gali pasikeisti kantaro forma, atstumai tarp mazgų ir jų padėtis. Dėl to kantaras nebepriglunda taip, kaip turėtų, ir gali prarasti dalį savo funkcionalumo.
Papildomi žiedai, dekoracijos ar paminkštinimai taip pat gali pakeisti kantaro veikimo principą.
Todėl renkantis šią priemonę verta atkreipti dėmesį ne tik į išvaizdą, bet ir į virvės kokybę, mazgų išdėstymą bei tinkamą dydį.
Svarbiausia – žirgo saugumas
Virveliniai kantarai paprastai gaminami iš tvirtos virvės, kuri stipriai įsitempusi gali nenutrūkti.
Jeigu žirgas už ko nors užsikabins arba pririštas išsigąs ir pradės blaškytis, gali kilti rimtų sužalojimų pavojus.
Todėl žirgo su virveliniu kantaru negalima palikti pririšto be priežiūros ar laisvai vaikščioti levadoje.
Pririšimui saugiau rinktis specialiai tam skirtą įrangą su greito atlaisvinimo sistema. Net ir naudojant greitai atrišamą mazgą, svarbu nepamiršti, kad stipriai įtempta virvė ne visada lengvai atsiriša.
Koks turi būti tinkamas virvelinis kantaras?
Kad virvelinis kantaras gerai atliktų savo funkciją, jis turi būti tiksliai pritaikytas konkretaus žirgo galvai.
Svarbiausi dalykai, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį:
- Virvė. Ji turi būti kokybiška, mažai tampri, pakankamai tvirta ir tinkama numatytai paskirčiai.
- Mazgų padėtis. Specialūs kantaro mazgai turi būti išdėstyti tinkamose žirgo galvos vietose, vengiant jautrių struktūrų spaudimo.
- Pakaušio dalis. Ji turi stabiliai laikytis už ausų ir neslysti ant kaklo.
- Žandų sritis. Kantaro dalys turi būti tinkamai išdėstytos, kad netrintų ir nevaržytų judesių.
- Nosies dalis. Ji turi būti tinkamame aukštyje, nespausti jautrios apatinės nosies srities ir nevaržyti kvėpavimo.
- Bendras dydis. Kantaras neturi būti nei pernelyg ankštas, nei per daug laisvas.
Svarbi ir apatinė virvės tvirtinimo kilpa, formuojama specialiu Fiador mazgu. Asmeniškai man labiau patinka mažesnė kilpa, kuri pernelyg nekabo po žirgo smakru.
Visos šios detalės svarbios todėl, kad netinkamai pritaikytas virvelinis kantaras gali ne tik apsunkinti darbą, bet ir sukelti žirgui diskomfortą.
Kodėl verta rinktis individualiai pagamintą kantarą?
Parduotuvėse dažniausiai siūlomi trijų ar keturių standartinių dydžių virveliniai kantarai. Tačiau žirgų galvų formos ir proporcijos labai skiriasi.
Vienam žirgui kantaras gali būti per platus, kitam – per trumpas, o trečiam netinkamai išsidėstys mazgai.
Man pačiai nepavyko įsigyti tokio virvelinio kantaro, kuris idealiai tiktų mano žirgams. Kartais iš pradžių atrodydavo, kad dydis tinkamas, tačiau ilgainiui virvė išsitampydavo ir kantaras prarasdavo savo formą.
Todėl nusprendžiau išmokti gaminti kantarus pati.
Teko perprasti visus reikalingus mazgus, įskaitant gana sudėtingą Fiador mazgą. Tai pareikalavo laiko ir kantrybės, tačiau leido pagaminti kantarus, pritaikytus konkrečių žirgų galvoms.
Dabar galiu pagaminti individualų virvelinį kantarą ir jūsų žirgui.
Kokie išmatavimai reikalingi?
Norint pagaminti tinkamo dydžio kantarą, reikėtų pateikti:
- Žirgo snukio apimtį toje vietoje, kur paprastai būna kamanų kapsulė.
- Atstumą nuo šnervės iki ausies.
- Atstumą tarp akių.
- Žando plotį.
- Žirgo veislę.
Taip pat labai praverstų dvi žirgo galvos nuotraukos – iš šono ir iš priekio.
Pagal šiuos duomenis galima tiksliau parinkti kantaro proporcijas ir mazgų išdėstymą.
Jeigu norėtumėte individualiai jūsų žirgui pagaminto virvelinio kantaro, susisiekite el. paštu arba telefonu. Mielai aptarsime jūsų žirgo poreikius ir tinkamiausią sprendimą.
Pabaigai
Nėra vieno universalaus kantaro, kuris idealiai tiktų visiems žirgams ir visoms situacijoms.
Angliško tipo kantarai patogūs kasdienei priežiūrai, kavesonai naudingi tikslesniam darbui nuo žemės, o virveliniai kantarai gali būti puiki mokymo ir komunikacijos priemonė patyrusiose rankose.
Tačiau svarbiausia prisiminti, kad gerą bendravimą su žirgu lemia ne kantaro kaina ar išvaizda, o žmogaus žinios, jautrumas, kantrybė ir gebėjimas suprasti gyvūną.
Tinkamai parinkta priemonė padeda susikalbėti, tačiau pasitikėjimą tarp žmogaus ir žirgo kuria pats žmogus.







