Vos sunegalavus tikrai nebūtina iškart griebtis cheminių vaistų. Kartais puikiausiai gelbsti ir vaistažolės. Tik kad vaistiniai augalai iš tiesų teiktų naudos bei gydytų, reikia labai tiksliai žinoti, kaip juos tinkamai paruošti ir vartoti. Vaistažolių arbata tinka ir profilaktikai, ir įvairioms ligoms gydyti bei organizmui stiprinti. Ypač augalai gelbsti ūmiais atvejais, tarkim, sutrikus virškinimui, peršalus ir pan.

Išties daug sveikiau gurkšnoti vaistažolių arbatą nei ištisą dieną darbe gerti kavą. Šilta arbata geriau malšina troškulį karštomis vasaros dienomis. Ne veltui pietų šalyse per karštymetį žmonės gaivinasi puodeliu šiltos arbatos. Skaityti toliau „Dešimt vaistažolių” →

Pasiilgusiems žalumos ir vitaminų – pavasariu kvepianti sriuba. Tinka tik jaunos, kelis lapelius išleidusios dilgėles. Vietoj dilgėlių galima naudoti ir špinatus (rūgštynes).

Jaunų dilgėlių;
bulvių, morkų;
svogūno;
druskos, pipirų, lauro lapų, prieskoninių žolelių;

vištienos ar kiaulienos mėsos sultiniui. Skaityti toliau „Dilgėlių sriuba” →

1. Jauninanti kompozicija – dilgėlė, garšva, mėta, ugniažolė, medetka, jazminas.
2. Kepenų darbui skatinti – juozažolė, debesylas, dilgėlė, garšva.
3. Nuo peršalimo, kosulio – aviečių lapai, medetka, šeivamedis. Skaityti toliau „Vaistažolių arbatos, skirtos grožiui ir sveikatai” →

Ramunėlių, šalavijo, lakišiaus, mėtų, liepžiedžių, arniką, krau­jažoles, dilgėlių, beržų lapų ir pumpurų vonia (250 g mišinio
litrui verdančio vandens 10-15 min. palaikykite ant nekaitrios ugnies ir supilkite į vonią) kelia tonusą, mažina odos uždegi­minius procesus, išvalo poras, pagerina kraujotaką.