Kai kas iš mūsų neįsivaizduotų savo raciono be avokadų, tačiau kiek žinome apie šiuos vaisius? Pastarieji kartais dar vadinami avokadų arba aligatorių kriaušėmis. Akivaizdu, kad šie pavadinimai kilę dėl vaisiaus formos ir spalvos asociacijų.
Avokadų kilmės šalis yra Centrinė Amerika ir Meksika. Pastaruoju metu šie vaisiai tapo tokie populiarūs, kad juos imta auginti Jungtinėse Amerikos Valstijose, Karibų salose, Filipinuose, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Alžyre, Pietų Ispanijoje, Pietų Prancūzijoje, Graikijoje, Izraelyje ir Egipte.
Avokados auga ant medžio, kuris gali išaugti iki 20 metrų aukščio. Medžio lapai esti tamsiai žalios spalvos, pailgi (15-25 cm.), tarp jų galima surasti beveik visus metus derančių vaisių.
Pastaruoju metu yra išvesta įvairiausių rūšių avokadų (daugiau nei 600 veislių), besiskiriančių ne tik savo dydžiu, spalva (kaulavaisio odelė gali būti žalia, rusva ar net raudona), bet ir minkštimo skoniu bei konsistencija.
Kada avokadai yra tinkami vartoti?
Nuo medžio avokadai yra skinami dar neprinokę. Nuskinti vaisiai per 2-10 dienų įgyja jiems būdingą skonį ir aromatą. Nusipirkus dar neprinokusius kietus avokadus, reiktų juos prinokinti. Geriausia tai padaryti suvyniojant juos į popierių ir laikant kambario temperatūroje tol, kol jie suminkštės. Vertėtų žinoti, jog avokadai – subtropiniai vaisiai, todėl jų negalima laikyti šaldytuve.
Avokadai yra tinkami vartoti, kai juos nestipriai paspaudus pirštu, atsiranda nedidelis įdubimas, o papurčius patį vaisių, girdėti viduje esančio kauliuko barškėjimas. Prinokusių avokadų nederėtų ilgai laikyti, nes jie greitai genda.
Avokadų maistinės savybės
Avokadai – tai angliavandenių ir baltymų šaltinis. Jų minkštime yra 15-35 proc. riebalų, kurie ypač svarbūs ne-valgantiems gyvulinės kilmės riebalų. Taip pat avokaduose gausu įvairiausių mineralinių medžiagų (pvz., vario, kuris būtinas kraujo raudoniesiems kūneliams susidaryti), taip pat vitaminų BĮ, B2, B6, C, D, E, K. Šiuose vaisiuose yra karotino, biotino ir lecitino. Pastarasis teigiamai veikia nervų sistemą.
Manuheptuliozė – angliavandenis, esantis avokadų sudėtyje, tirpdo riebalų perteklių organizme ir mažina cukraus kiekį kraujyje. Įvairios kitos avokaduose esančios veikliosios medžiagos gerina skrandžio rūgšties sekreciją ir baltymų virškinimą. Beje, avokadai yra labai kaloringi – 100 g/233 kcal.
Avokadų paruošimas valgymui
Dažniausiai avokadai valgomi švieži. Iš perpjauto vaisiaus išimamas kaulas, nulupama odelė. Kad avokadų minkštimas neparuduotų ant jo reiktų užlašinti citrinos sulčių. Avokadai puikiai tinka gaminant salotas, įvairius šaltus patiekalus, taip pat šis vaisius dera prie žuvies ir jūros gėrybių (krevečių, krabų) patiekalų. Iš avokadų gaminama tyrė (kartais ją vietoj sviesto tepa ant skrudintos duonos), o Karibų valstybėse ir Filipinuose daromi avokadų ledai bei kokteiliai.
