Kaip ruošti žolelių mišinius, irgi būtina išmanyti.

Netgi homeopatijoje griežtai draudžiama savo nuožiūra vienu metu maišyti dviejų rūšių vaistažoles, jei nežinoma jų tarpusavio sąveika. Mat ne visada augalo poveikį galima paaiškinti vien chemine sudėtimi. Dažnai veikliosios medžiagos veikia ne tik mūsų gleivinę ar virškinimo traktą, bet ir viena kitą. Ne visada įmanoma nuspėti, kokie bus tos sąveikos rezultatai. Jei ketinate išbandyti žolelių mišinius, atkreipkite dėmesį į jų poveikio aprašymus, kad kitą kartą žinotumėte ar jos tarpusavyje dera…

Pateikiame mišinius kurie yra išbandyti , paimti iš patikimų šaltinių, todėl galime juos rekomenduoti. Pastaruoju metu daugėjant alerginių susirgimų, būtinai pasitikrinkite, ar nesate jautrus kokiam nors augalui, pavyzdžiui, graižažiedžiams. Jei esate alergiški, geriau jų atsisakykite.

Paruošimas:

Sudėkite žoleles į nedidelį arbatinuką, užpilkite karštu, tačiau neverdančiu vandeniu (ne taip greitai išgaruoja eteriniai aliejai), uždenkite ir palikite pritraukti. Žolelių arbata pritraukia per 3-10 minučių. Juo kietesnės augalo dalys, juo ilgiau traukia. Paskui nukoškite, gerkite kiek įmanoma karštą ir gryną. Taip ruošiamas vaistažolių nuoviras.

Kai kurių žolelių, pavyzdžiui, dedešvų ir piliarožių, gleivėse yra daugiausia veikliųjų medžiagų. Tačiau karštame vandenyje išsiskiriančios medžiagos bjauraus skonio, todėl jas geriau užpilti šaltu vandeniu. Uždengtą indą per naktį palikite šaldytuve. Kitą rytą nukoškite ir pamažu pašildykite iki gerti tinkamos temperatūros. Tik nevirinkite, kitaip žūs daugybė veikliųjų medžiagų. Taip ruošiamas šaltas vaistažolių užpilas.

Rauginių medžiagų ir silicio rūgšties turinčius augalus, pavyzdžiui, ąžuolo žieves ir dirvinius asiūklius, 10 minučių pavirinkite, tada nukoškite. Taip paruoštas nuoviras vadinamas dekoktu.

Parengta pagal Inger Kamuller darbus