Kategorijos ‘Bulvių patiekalai’ archyvas

Norint paruošti skanius, maistingus bulvių patiekalus ir išsaugoti kuo daugiau vitaminu, reikėtų laikytis tokiu tai­syklių:

* nuskustų bulvių ilgai nemirkyti, o nuplauti po stipria vandens srove;

* supjaustytų ar sutarkuotų bulvių ilgai nelaikyti, o iškarto įdėti į indą kuriame bus verdama ar kepama; Plačiau apie tai »

Bulviniai vėdarai

Reikės: 2 kg bulvių; 100 g miežinių, kvietinių smulkių kruopų; 300 g rūkytų lašinukų; 2 svogūno galvučių; 2 sti­klinių pieno; druskos; vėdarų žarnų (žarnas užsegti galima mediniais dantų krapštukais). Plačiau apie tai »

Specifiniai angliavandeniai (krakmolas) ne tik mus aprūpina energija, bet ir padeda nuo depresijos ir neurozių. Čia esantis vitaminas C neutralizuoja laisvųjų radikalų poveikį ir stiprina nervų sistema. Plačiau apie tai »

bulviu krepsys• Lietuviams bulvės yra antroji duona. Jos turi angliavandenių, baltymų, celiuliozės, karotino, mineralinių medžiagų, vitaminų B1, B2, B6, C, D ,E, K, PP. Jos nėra labai kaloringos: 100g bulvių yra tik 74-78 kcal, tad bulvių košė ir virtos bulvės netukina.

• Bulvėse nitratų susikaupia mažiau, nei kitose daržovėse, o verdant ar kepant bulves dauguma nitratų visai pranyksta, bulvės taip pat nekaupia ir sunkiųjų metalų.
• Bulves reikia laikyti tamsioje vėsioje vietoje, bet ne šaldytuve.
• Pažaliavusios bulvės maistui netinka, nes šviesoje gumbuose susidaro nuodingi steroidiniai alkaloidai solaninas ir čakoninas, – pažaliavusiuose gumbuose yra iki 0,07% solanino. Jie intensyviau kaupiasi pažaliavusiose bulvėse, kurios yra paveiktos tiesioginės saulės šviesos. Taip pat šių junginių koncentracija priklauso nuo bulvių rūšies, klimatinės zonos, kitų faktorių: mechaninio bei mikrobinio bulvių pažeidimo. Didžiausia alkaloidų koncentracija yra bulvių akutėse bei luobelėje. Plačiau apie tai »

Lietuvos kulinarijos paveldas
blynasPatiekalų receptus rasite antrojoje straipsnio dalyje.
Rašantieji apie Lietuvos kulinarija ir valgius, lyg vapsvų sukandžioti, perskaitę vieno bukagalvio teiginį, kad būk tai bulvės Lietuvoje buvo pradėtos auginti XIX amžiuje ne tai prie Rietavo, ne tai prie Kretingos, o gal ir bukagalvio babūnės darže, vienas per kitą triukšmingai įrodinėja, kad lietuviai vėliausiai pasaulyje pradėjo auginti bulves.
Istoriniai šaltiniai rodo visai kitus dalykus: Kristupas Radvila (1585-1640) Kėdainiuose rūpinosi įkurdinti vokiečių kolonistus evangelikus liuteronus ir palankių mokesčių dėka skatino juos atvykti į miestą. 1629 m. vakarinėje Kėdainių dalyje plytėjusiuose dvaro laukuose apsigyveno vokiečiai evangelikai liuteronai, kurie dešimčiai metų buvo atleisti nuo mokesčių ir kurie čia gautuose daržuose pradėjo maistui auginti ne tik vietines, bet ir atsivežtas iš Vokietijos daržoves, tame tarpe ir bulves sau bei Radvilų virtuvei. Iš čia bulvės išplito po visus Lietuvos dvarus, o vėliau ir valstiečių laukus. Plačiau apie tai »

Lietuvos kulinarijos paveldas

Parengta pagal nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako darbus.

Autentiškų patiekalų receptus rasite straipsnio antrojoje dalyje.

Nors bulvės Lietuvoje buvo pradėtos auginti ir vartoti maistui tiktai 1630 metais, iki tol lietuviai mažiausiai kelis tūkstančius metų turėjo maitintis javų, ankštinių, daržovių, žuvies, žvėrienos, mėsos, laukinės ir naminės paukštienos, miško gėrybių, kruopų, miltų, kiaušinių valgiais ir dėl tokios maisto įvairovės ir daugumos, mažiau sirgdavo ir iš bado kažkodėl tai neišmirė.
Vincenta Zavadska 1845 metais Vilniuje išleistoje knygoje „Gospodyni Litewska czyli nauka utrzymywania porządnie domu i zaoparzenia go we przyprawy, zapasy kuchenne, apteczkowe i gospodarskie. Tudziež hodowania i utrazymywania bydla, ptastwa i innych žywiolow, wedlug sposobow wyprobowanszych i najdoswiadczenskych, a razem najtauszych i najprostszych“, įrodo, kad lietuvių virtuvė turi seną ir garbingą istoriją, ir kiekvienas lietuvis gali didžiuotis savo virtuve taip, kaip tai daro prancūzai, italai ir kitos Europos tautos. Plačiau apie tai »

Keli Parmentje bulvinių patiekalų receptai

Rekomenduoja nepriklausomo mitybos ir kulinarijos ekspertas Vincentas Sakas.

Parmentje trinta bulvienė (viena porcija).

trinta bulvieneĮkaitinti puode 24g lydyto naminio sviesto, apkepinti jame 20g kubeliais supjaustytų svogūnų, 100g kubeliais supjaustytų bulvių, užpilti 150g kaimiškos vištienos sultinio, nes iš parduotuvinio vištagyvio gaunasi drumstas ir neskaniai smirdantis, įberti 2g druskos, lauro lapelį, 2 kvapiuosius pipirus ir, uždengus dangtį, virti, kol suminkštės daržovės. Išmetus laurų lapus ir kvapiuosius pipirus, daržoves ištrinti per sietą arba suplakti plaktuvu (blenderiu). 40g kaimiškos riebios grietinėlės suplakti su puse kaimiško kiaušinio trynio, po to į plakinį įpilti porą šaukštų sriubos ir išmaišyti. Galiausiai suplaktą grietinėlę supilti į bulvienę, kiek pakaitinti, bet neužvirinti ir patiekti į stalą. Pilstant į lėkštes, papuošti baziliko šakele arba užbarstyti smulkintais bazilikais.

Plačiau apie tai »

cepelinaiIngredientai:

4 kg. bulvių

Po 200gr. jautienos, vištienos ir kalakutienos faršo

1 šaukštas džiūvėsių

1-2 svogūnai

200 ml. grietinės

druska, pipirai

1 šaukštas krakmolo Plačiau apie tai »

Tęsiant šašlykų temą…

Bulvių šašlykai>

Shutterstock nuotr. / Bulvių šašlykai

Vasarą neįmanoma jų nepaskanauti, tačiau ne visiems priimtini įprasti mėsos kepsneliai, kad ir kaip gardžiai jie atrodytų. Būkime atviri, jautresniam skrandžiui – tai nemenkas išbandymas. Taigi, jei jūsų skrandis netoleruoja tikrųjų šašlykų, kodėl gi nepabandžius kitokių, t. y. kur kas lengvesnių ir sveikesnių kepinių ant iešmo? Šie daržovių šašlykų receptai puikiausiai tiks tiek lieknėjantiems, tiek vegetarams, o ir skonis jų bus tikrai puikus! Plačiau apie tai »

Reikia vidutinio dydžio geriausia pailgos formos bulvių. Jas nuskutę supjaustome kiek galima plonesnėmis riekelėmis. Labai gerai išplauname vandenyje, kad liktų kuo mažiau krakmolo. Kiaurasamčiu išimtas iš vandens bulvių riekeles dedame ant švarios drobulės, kad pradžiūtų. Po to pilame į karštus riebalus (geriausia kiaulės taukai) ir kepame, kol riekelės gražiai pagels. Vėl kiaurasamčiu išgriebiame ir dar šiltas pabarstome druska.

loading...
Archyvai
Hey.lt - Nemokamas lankytojų skaitliukas