Daugiau kaip prieš šimtą metų gydytojai nustatė, kad piktybinius auglius galima “numarinti badu” – arba dieta, arba gydomuoju badavimu. Šie mokslininkai iki šiol niekada nebuvo vertinami rimtai. Bet dabar genetikai pagaliau patvirtino jų teiginius: įmanoma tiek profilaktiškai kovoti su vėžiu, tiek padidinti sergančiųjų šansus pagyti. Apie šiuolaikinius kovos su vėžiu būdus pasakoja genetikos specialistas Johanesas Kojus (Johannes Coy).

– Ką valgėte šįryt?

– Pusę pakelio varškės su natūraliais aliejais. Aš sumaišau sėmenų, argano, graikinių riešutų ir vynuogių kauliukų aliejaus mišinį ir suvalgau 2 šaukštus. Varškė aliejų gerai sugeria, todėl jo skonio nejunti. Dar įmaišau saują uogų. Svarbu kur tik įmanoma mažinti angliavandenių kiekį.

– Vadinasi, manote, kad susirgimų vėžiu visame pasaulyje daugėja dėl angliavandenių?

– Taip. Kinijoje arba Indijoje vėžiu sergančiųjų skaičius auga tuose regionuose, kuriuose labiausiai maitinamasi vakarietiškai. Cukraus kiekį kraujyje didinantys produktai kaip duona, makaronai, bulvės, saldumynai, saldūs gėrimai didina antsvorio ir diabeto riziką. Cukraus ir kartu insulino kiekio didėjimas kraujyje skatina piktybinių auglių susidarymą. Vienas pagrindinių kai kurių rūšių vėžio rizikos veiksnių yra antsvoris.

– Dar vienas įrodymas: gyvūnijos pasaulyje vėžio beveik nepasitaiko.

– Nuo vėžio nenugaišta nei zoologijos sode gyvenančios žirafos, nei laisvėje gyvenantys liūtai, nei ganykloje besiganančios karvės, tik mūsų šunys ir katės, šeriami angliavandenių turtingu gatavu pašaru. JAV seniai prigijo mada juos šerti vien mėsa ir daržovėmis. Dabar paklausiu aš: kiek pažįstate žmonių, mirusių nuo širdies vėžio?

– Širdies vėžio?

– Matot. Mes turime organą, atsparų vėžiui – širdį. O kodėl? Ji energiją gauna iš riebalų, o ne iš cukraus. O vėžinė ląstelė fermentuoja cukrų.

– Štai ir priėjome jūsų tyrinėjimų objektą, už kurį tikriausiai kada nors gausite Nobelio premiją – geną TKTL1.

– Neperdėkit! Geną TKTL1 atradau prieš 17 metų. Bet tik 2005 m. įrodžiau, kaip jis veikia auglio ląstelėje: susidaro agresyvi, pieno rūgštį gaminanti vėžinė ląstelė.

– Galite paaiškinti tiksliau?

– Auglio ląstelės dauginasi, auglys didėja. Tačiau jį kontroliuoja imuninė sistema ir šalimais esančios ląstelės. Jis automatiškai nesiskverbia į aplinkinius audinius ir jų neardo. Tik vėžinė ląstelė auga nekontroliuojamai, gali įsikurti bet kurioje kūno vietoje ir sudaryti metastazes.

– Tai priklauso nuo to, kuo ląstelė maitinasi?

– Teisingai. Auglio ląstelė, kaip ir normali, energiją gauna mitochondrijose skaidydama riebalus, cukrų, baltymus. Vėžinė ląstelė maitinasi tik cukrumi, jį fermentuoja ir gamina pieno rūgštį, o ši ardo aplinkinius audinius, net įsigraužia į tokius kietus audinius kaip kaulai.

– Vadinasi, jei auglio ląstelėse yra aktyvus genas TKTL1, jis supiktybėja?

– Taip. Tai mirtinai pavojinga. Pradėjusi gaminti pieno rūgštį, vėžinė ląstelė tampa mažiau atspari chemoterapijai ir švitinimui. Sutramdžius geną TKTL1, geriau padeda ir priešvėžinė terapija.

– Tai jūs šiuo metu kuriate tokį vaistą?

– Taip, ir sparčiai. Tačiau kol jį gaus ligoniai, praeis ne vieni metai. Bet jau dabar galima sustabdyti cukraus fermentavimą vėžinėje ląstelėje – atimti iš jos “kurą”, t.y. nevartoti daug cukraus ir krakmolo.

– Mintis nėra nauja: chemikė Johana Budvig (Johann Budwig) 6-ąjį deš. propagavo aliejaus ir baltymų dietą, kuria esą galima išgydyti vėžį. Ji buvo išjuokta.

– Taip. Iš esmės tai žinoma nuo 1924-ųjų, kai Nobelio premijos laureatas Otas Heinrichas Varburgas (Otto Heinrich Warburg) nustatė, kad vėžinės ląstelės energiją gauna fermentacijos būdu. Bet tik dabar tai įrodyta genetikos metodais.

– Taigi vėžinę ląstelę galima numarinti badu?

– Vėžinei ląstelei reikia 20 kartų daugiau cukraus nei normaliai. Negavusi jo pakankamai, ji vėl tampa paprasta auglio ląstele ir gali net numirti. Tikslas – sustabdyti pieno rūgšties fermentaciją ir laimėti laiko. Auglio ląstelę galima sunaikinti daržovių ir uogų veikliosiomis medžiagomis arba chemoterapija ir švitinimu.

– Mūsų maistas gali būti profilaktikos priemonė ir vaistas be šalutinio poveikio?

Priešvėžinė strategija iš esmės yra labai paprasta. Reikia maitintis kaip akmens amžiaus žmogui: daug baltymų geros mėsos pavidalu ir žuvies arba varškės ir sūrio, dar daug daržovių ir nesaldžių vaisių, šiek tiek grūdų, sėklų, riešutų ir tinkamų augalinių aliejų.

– Jie praverstų mums visiems, juk kiekvieno žmogaus organizme yra auglių ląstelių.

– Ląstelės išsigimsta kasdien, pavyzdžiui, dėl teršalų arba virusų. Susidaro mikroskopinio dydžio augliai, su kuriais dar susidorojame tinkamai maitindamiesi ir judėdami. Turime stengtis, kad metams bėgant iš jų neišsivystytų vėžinės ląstelės. O apsisaugoti galime vengdami visko, kas skatina vėžį: pavyzdžiui, cukraus ir krakmolo pertekliaus, akrilamido, kurio gausu gatavuose maisto produktuose, rūkytų ir sūdytų gaminių. Taip pat stiprindami imunitetą, slopindami organizme vykstančius uždegimus ir vartodami natūralius priešvėžinius vaistus – vaisius, daržoves, prieskonius.

Priešvėžinė dieta

Augaluose yra medžiagų, kuriomis jie ginasi nuo priešų kaip grybeliai, virusai, UV spinduliai. Tos medžiagos, dažnai spalvingos, intensyvaus arba kartoko skonio, veikia kaip natūralūs priešvėžiniai vaistai. Labai vertingos yra avietės, gervuogės, mėlynės, bruknės. Taip pat naudingi citrusai, kuriuose nėra daug cukraus, senųjų, rūgščių veislių obuoliai. Visų rūšių kopūstai, pirmiausia lapiniai. Česnakas ir svogūnai, pomidorai, sojos pupelės. Deja, sojos produktų apsauginis poveikis pasireiškia tik tada, kai juos pradedama valgyti anksti, tai yra nuo paauglystės. Moterys, jau susirgusios hormonų nulemtu krūties vėžiu, turėtų būti atsargios su augaliniais hormonais. Tada geriau tinka kryžmažiedžiai, pavyzdžiui, kopūstai ir pipirnė.

• Varškė – baltymų šaltinis, aliejuose be vitamino E yra omega-3 riebiųjų rūgščių, kurių gausu riebioje žuvyje. Jos slopina uždegimus ir užkerta kelią vėžiui.
• Neseniai atrastieji salvestroliai, kurių, tarkime, yra uogų odelėse arba senųjų rūšių daržovėse, priverčia auglio ląstelę nusižudyti. Kadangi salvestroliai yra kartoki, vedant naujas veisles ilgai buvo bandoma juos išnaikinti. Šiandien vėl pradedama kultivuoti senąsias veisles. Atkreipkite į tai dėmesį apsipirkdami.
• Dauguma medžiagų yra atsparios karščiui, tačiau jas išpilame su vandeniu, kuriame virė daržovės. Geriausia jas patroškinti su trupučiu aliejaus arba virti garuose. Pomidorus net būtina pakaitinti, kad gautume daug likopeno, kuris, tarkime, apsaugo nuo prostatos vėžio.
• Nebijokite raudonos mėsos. Tik gyvuliai turi būti tinkamai laikomi, jei jie ėda žolę. (Jei gyvuliai šeriami grūdais ir soja, mėsoje yra daugiau nesveikų omega-6 riebiųjų rūgščių.) Jų mėsą būtina valgyti su daug balastinių medžiagų turinčiais maisto produktais ir daržovėmis.
• Nėra įrodymų, kad sočiosios riebiosios rūgštys, kurių, tarkime, yra grietinėlėje ir lašiniuose, kenkia, jei derinamos su pakankamai daug nesočiųjų, esančių augaliniuose aliejuose. Tarkime, kokoso riebioji rūgštis veikia prieš virusus, stabdo vėžį.
• Ši dieta padeda kiekvienam, nes apsunkina gyvenimą vėžio ląstelėms, taip pat užkerta kelią išsekimui ir didina šansus išgyti. Ir nebūtina visiškai atsisakyti duonos. Ją galima kepti iš raugintos rupių miltų tešlos su kanapių grūdais, sėmenimis ir sezamu. Skonis – kaip duonos, o sveika kaip žuvis. Skrudinti galima ne bulves, o pastarnokus. Ir dar – vėžinės ląstelės nemėgsta karčiojo šokolado.