Astrinių šeimos daugiametis žolinis augalas. Lotyniškasis augalo pavadinimas siejamas su Trojos karo didvyriu Achilu, kuris esą pirmasis išbandė kraujažolių galią. Augalą patrynus tarp pirštų, jaučiamas specifi nis kvapas. Be paprastųjų kraujažolių, Lietuvoje savaime auga čiaudulinė kraujažolė ir krantinė kraujažolė, išvesta nemažai dekoratyvinių veislių.
DAŽNAI VADINAMOS PIKTŽOLĖMIS
Paprastosios kraujažolės liaudiškai vadinamos labai įvairiai: balžiedėmis, baltažiedėmis, gajutėmis, morklapėliais, kraujanosėmis, kraujiniais, kraujučiais, kravauninkais, kruvinžolėmis, nosravomis, pelestėmis, pipirninkais, siauranosiais, sruvanosiais, sraujažolėmis, sruvažolėmis, straviklėmis, strujažolėmis, štrausais, – visi šie vardai rodo jų paplitimą ir naudojimo įvairovę. Tai daugiamečiai žoliniai 20-60 (70) cm aukščio augalai, apaugę trumpais plaukeliais. Jų šakniastiebiai ploni, šliaužiantys, stiebai statūs, šakota viršūne. Lapai plunksniškai suskaldy ti, pailgi, smailūs, viršutiniai be kotų, o apatiniai su jais. Žydi liepos-spalio mėnesiais. Graižai smulkūs, 4-6 mm skersmens, susitelkę į tankias skėtiškas kekes, liežuviški žie dai balti, kartais rausvi arba raudoni. Vaisiai plokšti, pailgi, sidabrinės pilkos spalvos. Mėgsta purias priesmėlio ir priemolio dirvas. Lietuvoje auga ir kaip įkyrios piktžolės laukuose, ganyklose, pakelėse, pamiškėse.
GYDOMOSIOS SAVYBĖS
Paprastosios kraujažolės nuo seno vartojamos kaip vaistai, jomis visų pirma buvo gydomos žaizdos ir krauja vimas. Dar pirmajame mūsų eros amžiuje gyvenęs romėnų gamtininkas, filosofas Gajus Plinijus Vyresnysis jas vadino žaizdų žole, daug kas iš vaikystės atsimename, kad įsipjovus ant žaizdos reikia uždėti krau jažolės lapelį. Lapuose, stiebuose ir graižuose yra eterinio aliejaus (jo pagrindinę dalį sudaro azulenai kartu su ištirpusiais kartumynais), alkaloidų, organinių rūgščių (acto, izovalerijono, skruzdžių), tanidų, inulino, asparagino, dervų, rauginių medžiagų, karoteno, vitaminų C ir K, antivėžinio flavonoido apigenino ir kt. Liaudies medicina papras tosiomis kraujažolėmis ge rina apetitą, gydo skrandžio, žarnyno, kepenų, tulžies ligas, stabdo plaučių, žarnyno, gim dos kraujavimą. Kraujažolių arbata padeda šalinti iš kraujo, kepenų, inkstų, tulžies ir šlapi mo pūslės medžiagų apykaitos toksinius produktus. Jomis gydomas ir peršalimas, kosulys, sloga, nevalingas šlapinimasis. Dažniausiai paprastosios kraujažolės naudojamos su kitomis vaistažolėmis, įeina į apetitą gerinančių, tulžį varančių, hemorojų gydančių mišinių sudėtį.
VAISTAŽOLĖS, SKIRTOS MOTERIMS?
Liaudies medicinoje kartais pastebima, kad kraujažolės – vaistažolės, skirtos moterims. Medikai, liaudies medicinos ži novai pritaria, kad jos išvengtų daugybės bėdų, jei retkarčiais po savaitę pagertų šių augalų arbatos – esą ji teigiamai vei kia mažojo dubens organus ir naudinga bet kokio amžiaus moterims. Kraujažolių pata riama gerti, jeigu mėnesinės nereguliarios, sergant kiauši džių uždegimu. Esą šiuo atveju jau po pirmųjų sėdimųjų vonių sumažėja skausmas, palengva praeina ir uždegimas. Be to, paprastųjų kraujažolių žolės ir žiedų užpilas skatina mai tinančių motinų pieno liaukų sekreciją.
VAISTINĖ ŽALIAVA
Paprastųjų kraujažolių žolė arba tik žiedynai renkami vos pradėjus augalams žydėti. Pjau namos 15 cm stiebų viršūnės, džiovinamos pavėsyje, gerai vėdinamoje patalpoje arba spe cialioje džiovykloje 35-40 °C temperatūroje. Išdžiovintos žolės ir žiedynų kvapas stiprus, specifinis, skonis salstelėjęs, spalva pilkšvai žalia. Iš 1 kilogramo šviežios žaliavos lieka apie 300 g džiovintos. Tinkamai laikomą žolę galima vartoti dvejus metus, o žiedynus – trejus.
NE TIK VAISTAI
Paprastosios kraujažolės naudojamos ir kaip prieskoninis augalas. Smulkintais jaunais jų lapais galima skaninti sriubas, troškinius, jais prieš tiekiant į stalą apibarstyti mi nėtus patiekalus, šparagines pupeles, riebios mėsos valgius, guliašus, tamsius padažus. Žiedynai naudojami sūriams bei likeriams, trauktinėms ir nealkoholiniams gėrimams gardinti. Jų galima berti į marinuojamus agurkus, aguročius ar grybus. Rišamos ir kraujažolių vantos. Pirtininkai teigia, kad jos gerai atpalaiduoja, masažuoja, gydo žaizdas ir įdrėskimus. Spiritine žiedynų ištrauka valoma riebi oda. Žiedų nuoviru vilgoma oda, skalaujama burna, esant blogam kvapui, jame mirkomos suskeldėjusios ir prakaituojančios rankos ir kojos. Šių augalų nuoviru mūsų prosenelės siūlus ir audinius dažė žalia ir gelsva spalva. Stiprus paprastųjų kraujažolių žolės nuoviras veikia kaip insekticidas ir naikina žemės ūkio kenkėjus: žalingus vabzdžius, smulkius vikšrus, lervas.
Dėmesio! Norint gydytis paprastosiomis kraujažolėmis būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku, nes šie augalai netinka žmonėms, kurių kraujo krešėjimas yra padidėjęs. Kraujažolių nepatariama vartoti ir linkusiems į akmenligę, tromboflebitą, nėščiosioms. Vartojant neskiestų kraujažolių sulčių, gali pasireikšti alerginių reakcijų. Prieš gydydamiesi kraujažolėmis pasitarkite su gydytoju ar vaistininku.
SVEIKATAI
Skrandžio, žarnyno ligoms gydyti, apetitui gerinti:
Šaukštą kraujažolių žolės užpilkite stikline verdančio vandens ir 15 min. kaitinkite vandens vonelėje, palikite 45 min. atvėsti. Nukoškite, žaliavą nuspauskite, praskieskite virintu vandeniu iki ankstesnio tūrio. Gerkite po 1-2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną po valgio.
Vidiniam kraujavimui stabdyti:
Sumaišykite lygiomis dalimis paprastųjų kraujažolių žolės ir didžiųjų dilgėlių lapų. Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilkite stikline verdančio vandens ir 15 min. kaitinkite vandens vonelėje, palikite 45 min. atvėsti. Nukoškite, žaliavą nuspauskite, praskieskite virintu vandeniu iki ankstesnio tūrio. Gerkite šiltą po pusę stiklinės 2-3 kartus per dieną.
Arba lygiomis dalimis sumalkite paprastųjų kraujažolių žolės ir didžiųjų dilgėlių lapų. Vartokite po arbatinį šaukštelį 5-6 kartus per dieną.
Sutrikus virškinimui, kai pučia pilvą:
Sumaišykite paprastųjų kraujažolių žolės, kmynų ir krapų sėklų, smulkintų valerijonų šaknų (santykiu 4:4:4:3). Valgomąjį šaukštą šio mišinio užpilkite stikline verdančio vandens ir 15 min. kaitinkite vandens vonelėje, palikite 45 min. atvėsti. Nukoškite, žaliavą nuspauskite, pasaldinkite medumi ir gerkite po 1-2 valgomuosius šaukštus 3 kartus per dieną po valgio.
Kraujavimui iš nosies stabdyti:
1. Arbatinį šaukštelį džiovintų kraujažolių žiedynų (arba sumaišykite su vaistinių ramunių žiedynais (santykiu 2:1) užplikykite verdančiu vandeniu, palaikykite porą minučių, apsukite marle ir įkiškite į šnervę.
2. Tam tinka ir tamponas, suvilgytas šviežių kraujažolių sultimis.
Nuo gastrito ir skrandžio ligų :
1. Lygiomis dalimis sumaišykite džiovintų kraujažolių ir vaistinių ramunių žiedynus, 2 valgomuosius šaukštus šio mišinio užpilkite 2 stiklinėmis vandens ir palikite 40 min. nusistovėti. Nukoškite, nusunkite ir gerkite po trečdalį ar pusę stiklinės 3-4 kartus per dieną.
2. Sumaišykite 1 šaukštelį šviežių kraujažolių sulčių su medumi ir gerkite 3 kartus per dieną.
Kiaušidžių uždegimui gydyti, nuo nevalingo šlapinimosi:
100 g paprastųjų kraujažolių žolės užpilkite litru vandens ir palikite nakčiai. Kitą dieną skystį pakaitinkite iki virimo ir supilkite į vonią, pasėdėkite joje 15 min. Reikėtų kasdien išgerti ir po 2 puodelius kraujažolių arbatos.
Stomatitui, parodontozei gydyti:
Valgomąjį šaukštą kraujažolių užpilkite stikline šalto vandens ir palikite 2 vai., kad pritrauktų. Nukoškite ir skalaukite šiuo skysčiu burną 5-6 kartus per dieną po valgio.
GROŽIU
I Kraujažolių nuovirai odai šviesinti 2-3 valgomuosius šaukštus kraujažolių žolės užpilkite 2 stiklinėmis verdančio vandens ir palikite 30 min., kad pritrauktų. Nukoškite, žaliavą nuspauskite, skystį naudokite kompresams. Jie šviesina, švelnina odą, balina strazdanas ir pigmentines dėmes. Tinka ir suskilinėjusioms pėdoms mirkyti.
Žiedynų ištrauka:
Nedidelį buteliuką pridėkite džiovintų žiedynų ir užpilkite degtine. Palaikę 7 dienas tamsioje vietoje nupilkite, žaliavą nusunkite ir naudokite šią ištrauką riebiai odai valyti. Galite ja dezinfekuoti ir žaizdeles.
Parengta pagal žurnalą „Svaitė“ (priedas „Žolelių paslaptys“)
