Kai buvau vaikas mes niekada neturėjome cheminių dažų Velykiniams kiaušiniams, tad nori nenori tekdavo imtis natūralių dažymo priemonių. Pamenu močiutė kartą virė ąžuolų žieves geltonai žalsvai spalvai išgauti, bet pagrinde buvo naudojami svogūnų lukštai. Būdavo, ankstyvą Velykų rytą, mes vaikai, bėgdavome į pievas rinkti pirmųjų šalpusnių žiedelių ar kitų bežaliuojančių lapelių, kiaušinių raštams išgauti. Mums vaikams tai buvo lyg rungtynės ar žaidimas ir kiekvienas stengdavomės kiek išmanydami, kad mūsų margutis būtų pats gražiausias. Mamai tekdavo paaukoti visas savo išeigines kojines, o tėtis atnešdavo seną dviračio šliauką ir sukarpydavo plonomis juostelėmis, kuriomis puošdavom kiaušinius, kad jie būtų dryžuoti. Neabejoju, kad ir dabar dauguma kiaušinių dažytojų naudoja tuos pačius metodus, bet kadangi mes gyvename tokiame amžiuje, kai informacija keistis taip lengva – jos net ieškoti nereikia, nes ji pati pas mus atskrieja socialiniais tinklais ar kitais internetiniais šaltiniais, galima rasti ir kitų būdų pagrąžinti margučius. Taip ir aš, įvairiuose straipsniuose prisiskaičiau visokiausių patarimų, kaip dažyti kiaušinius natūralių dažų pagrindu, visgi tuos kiaušinius paskui reikės valgyti, tad kuo natūraliau, tuo geriau. Visada stengiuosi kiaušinius dažyti Velykų rytą arba kiek įmanoma arčiau šventinės dienos, bet šį kart, vien tik dėl jūsų, nusprendžiau paeksperimentuoti su naujom spalvom kiek anksčiau laiko, jug jums reikia pasimokyti iš mano klaidų, kad niekas nesugadintų jūsų pavasarinės šventės.