Morkos, garšva, aliejus

100g morkų smulkiai sutarkuoti, įdėti sauja smulkiai supjaustytu garšvų lapų, sumaišyti su aliejumi, prieskoniais. Skaityti toliau „Salotos iš gamtos” →

Apie naudingas kiaulpienės savybes buvo žinoma jau labai seniai. Dar Avicena rekomendavo šį augalą kaip gydomąją priemonę, padedančią sergant daugeliu ligų. Šiuolaikiniai specialistai visiškai sutinka su senovės gydytoju, juk pienė iš tiesų turi unikalią sudėtį. Pienės lapuose esantis karotinas atsako už gerą regėjimą, odos ir gleivinių sveikatą, vitaminas C saugo organizmą nuo infekcijų ir belaikio senėjimo, vitaminas P padeda įsisavinti askorbo rūgštį ir reguliuoja nervų sistemos veiklą. Šiame augale yra ir naudingų mikroelementų, tokių kaip geležis, gerinanti kraujo sudėtį, būtinas kraujagyslėms manganas ir raminantis nervus varis. Bet svarbiausias pienės turtas – maisto skaidulinė medžiaga inulinas. Skaityti toliau „Kiaulpienės naudingosios savybės pranoksta bet kokius lūkesčius” →

Gyvybės eliksyras
Kiaulpienė (lot. Taraxacum) – daugiametis žiedinis augalas, nuskynus išskiriantis baltos spalvos pieniškas sultis. Žydi pavasarį geltonais į saulę panašiais žiedais. Daugelis rūšių yra vejų, parkų i sodų piktžolės. Genties pavadinimas kilęs iš graikų kalbos taraxis – nerimas, pilvo skausmas ir aksomai – gydau. Matyt, jis buvo vartotas vaistams nuo pilvo skausmų.

Kiaulpienė nereiklus augalas, tačiau savyje turi pusę naudingų Mendelejevo lentelės chemninių elementų. Tai – kalis, natris, manganas, aliuminis,geležis, varis, kalcis taip pat ir vitaminai A, B, E ir C. Iš senų laikų kiaulpienės vadinamos „gyvybės eliksyru“, padedančiu mažinti skausmą, skrandžio rūgštingumą, šlapimą varanti, skatinanti prakaitavimą, pasižyminti priešuždegiminiu ir tonizuojančiu poveikiu. Skaityti toliau „Kiaulpienė- piktžolė ar vaistažolė?” →